Paskyrė save Europos ambasadore: kodėl Lietuvos politikai keliauja po buvusią TSRS

Lietuva eilinį kartą bando pasireikšti ES Rytų partnerystės projekte. Baltijos šalies valstybininkai surengė turnė po kelias buvusios TSRS šalis. Tačiau visi šie vizitai yra simbolinio pobūdžio, mano ekspertai

VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Pastaruoju metu Lietuvos valdančiuosius galima pamatyti bet kur, tik ne Vilniuje. Prezidentas Gitanas Nausėda yra Moldovoje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atvyko į Kijevą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis balandžio pabaigoje lankėsi Gruzijoje, tačiau jau grįžo į Lietuvą — URM rengia susitikimą su Armėnijos parlamento pirmininku Araratu Mirzojanu. Kas stovi už Lietuvos politikų vizitų į buvusios TSRS šalis serijos?

Stipraus aktyvumo išvaizda

Lietuva nori tapti Europos Sąjungos sukurtos programos "Rytų erdvė" lydere, mano politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

"Projekto tikslas — plėtoti Europos Sąjungos ryšius su Azerbaidžanu, Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, — aiškina jis. — Iš to išeina ir Lietuvos politikų vizitai į posovietines šalis. Kai kuriose valstybėse nekalbama apie integraciją. Pavyzdžiui, Armėnija yra Eurazijos ekonominės sąjungos narė, paprastai Jerevane ES bando sustiprinti savo įtaką".

Vilnius savo veiksmus aiškina visiškai kitaip. Kaip susitikime su Araratu Mirzojanu pareiškė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuva nori pasidalinti savo "sėkmės istorija". Kas turima omenyje, nesuprantama. Juk tuo pačiu metu Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja: dėl didelės emigracijos ir žemo gimstamumo rodiklių iki 2050 metų Lietuva taps viena iš labiausiai senstančių šalių Europoje.

Prezidentas Nausėda taip pat mieliau kalba su užsienio kolegomis ne apie realias savo valstybės problemas, o apie abstrakčias ateities perspektyvas. Anot Moldovos prezidentės Majos Sandu spaudos tarnybos, abiejų šalių vadovai aptars "dvišalių santykių gilinimo, taip pat santykių tarp Moldovos Respublikos ir ES plėtojimo galimybes, nes Lietuva nuosekliai remia Europos integracijos ir reformų mūsų šalyje tikslus".

Be to, Sandu ir Nausėda suplanavo bendrą medžio sodinimą Kišiniovo botanikos sode. Moldova tokį gestą padarys, kad paremtų Europos Sąjungos aplinkosaugos politiką.

"Jei sakytume, kiek visa tai veiksminga, tai šiuo metu ES plėtros perspektyva yra labai tolima, — pažymi Vadimas Volovojus. — Nereikėtų tikėtis kažkokios stiprios pagalbos, kai Europa yra užsiėmusi savo problemomis. Todėl tai, kas vyksta, galima apibūdinti kaip stipraus aktyvumo išvaizdą. Lengva gi kalbėti, kai mažai kas priklauso nuo tavęs. Vieni važiuoja, kiti priima. Kodėl gi nenuvažiuotų, medį pasodintų?"

Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada

Kai kurie Lietuvos politikai elgiasi vadovaudamiesi principu, kad "garsus Lietuvos balsas būtų girdimas pasaulyje". Tačiau kartais šie pareiškimai kenkia pačios respublikos įvaizdžiui, mano politologas Aleksandras Nosovičius, ir kaip pavyzdį pateikia Gabrielio Landsbergio vizitą į Tbilisį.

Tada Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pareiškė, kad Tbilisis turi galimybę prisistatyti kaip regioninis centras, nesvarbu, ar tai būtų kova su pandemija, ar prekybiniai santykiai, ar bendri infrastruktūros projektai, bet kokiu su Europos Sąjunga ir NATO susijusiu klausimu. Lietuva, pažymėjo URM vadovas, yra pasirengusi prisidėti stiprinant bendradarbiavimą.

Klausimas, ar galima Gruziją, kur dėl trečios koronaviruso bangos vis dar galioja komendanto valanda, laikyti kovos su infekcija centru, lieka atviras. Ir neaišku, ar tokius pareiškimus gali pateikti Lietuva, kurioje per keturis vakcinacijos mėnesius buvo gauta daugiau nei pustrečio tūkstančio skundų dėl šalutinio poveikio po preparato suleidimo. Skundų pagal skaičių reitinge pirmavo gamintojo "AstraZeneca" vakcina, tačiau šalies valdžia vis tiek atsisako pirkti rusišką preparatą.

"Dabar Lietuva tiesiog neturi galimybių vykdyti tų ambicingų užduočių, apie kurias ji kalba, — tvirtina Nosovičius. — Tuo pačiu metu Lietuvos politikai pabrėžia, kad jie atstovauja ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, nors, jei pradėtume nagrinėti, niekas neliepė jiems kalbėti ES vardu".

Pakanka prisiminti šių metų vasario atvejį, kai į Gruziją atvyko Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, sako ekspertas. Lietuvos valdžia tikėjosi, kad Pavilionis pabandys sureguliuoti konfliktą tarp valdžios ir opozicijos. Bet "tarpininkas" pagrasino sankcijomis už opozicijos lyderio Nikanoro Melijos areštą.

"Gruzijoje net patys politikai (ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis — Sputnik) pasakė, kad šie žodžiai nieko nereiškia. Apskritai šalys turėtų suprasti, kad jei joms pateikiamas projektas su Lietuvos dalyvavimu, tai reiškia, stabilus gyvenimas baigiasi. Tai patvirtina situacija Baltarusijoje. Lietuva tapo karščiausia opozicijos šalininke. Išeina, Lietuva stengėsi destabilizuoti, nes jei nepavyktų įveikti politinės krizės, Baltarusija pasinertų į chaosą. Todėl Lietuvos politika yra destruktyvi ir pavojinga — ypač Armėnijai ir Moldovai, kur dėl teritorinių konfliktų padėtis ir be to yra nestabili", — apibendrino Aleksandras Nosovičius.