Rusijos URM kalbėjo apie žmogaus teisių problemas Lietuvoje

Lietuvos valdžios primestos rusofobijos pasekmės yra diskriminacinis požiūris į rusus ir rusakalbius žmones, pažymėjo ministerija

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pranešimą apie žmogaus teisių padėtį atskirose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Apie tai buvo pranešta Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad padėtis, susijusi su žmogaus teisėmis Lietuvoje, nepasikeitė nuo paskutinės panašios ataskaitos paskelbimo.

"Vilnius vis dar nesistengia panaikinti ar bent jau sumažinti tokių problemų kaip neonacizmo ir antisemitizmo paplitimas šalyje, tautinių mažumų teisių suvaržymai, teisių į nuomonės laisvę pažeidimas ir taip toliau, mastą", — sakoma pranešime.

Visų pirma, kaip vieną pagrindinių šalies valstybės sistemos trūkumų, keliančių abejonių dėl demokratijos ir teisinės valstybės vertybių laikymosi, Rusijos užsienio reikalų ministerija įvardija realaus teismų nepriklausomumo nebuvimą.

Pavyzdžiui, Rusijos URM mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas Sausio 13-osios byloje Vilniuje yra politizuotas. Rusijos URM teismą pavadino "akivaizdžiu baudžiamojo teisingumo pavyzdžiu", kuris, viena vertus, yra rusofobijos pasekmė, kita vertus, kitas postūmis tolesniam jos plitimui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija įvardijo kitus baudžiamųjų bylų iškėlimo dėl politinių priežasčių Lietuvoje pavyzdžius. Tarp jų yra ir Lietuvos opozicijos politiko Algirdo Paleckio, kuris nepagrįstai kaltinamas "šnipinėjimu" respublikoje, byla.

Taip pat Lietuvos valdžia nuolat riboja Rusijos piliečių, įskaitant žiniasklaidos atstovus ir visuomenės veikėjus, teises. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad vyksta Lietuvos teisėsaugos pareigūnų ir kitų Lietuvos piliečių, kurie bando apkaltinti valdžios institucijas žmogaus teisių pažeidimais, persekiojimas.

Be areštų ir įkalinimo, jiems vykdomos kratos, tardymai, atviri grasinimai ir priekabiavimas per žiniasklaidą, pridūrė ministerija. Su tautinių mažumų teisių apsauga ir propagavimu susijusių klausimų sprendimui taip pat būdingas didelis politizavimo laipsnis.

"Apibendrinant reikia dar kartą pažymėti, kad valstybės politika, kuri klastoja istoriją ir garbina "miško brolių" atminimą, tiesiogiai veikia tai, kiek Lietuva iš tikrųjų laikosi demokratijos ir teisinės valstybės vertybių, ypač pagarbos teisei į laisvę ir jos užtikrinimo", — sakoma pranešime.

Bet kokie istorikų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų bandymai išreikšti alternatyvą oficialiam požiūriui baigiasi persekiojimais ir iškeltomis bylomis.

Kita represinių priemonių priežastis gali būti įtarimas dėl "šnipinėjimo Rusijos naudai", pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija. Pažymima, kad Lietuvos valdžios primestos rusofobijos pasekmės yra diskriminacinis požiūris į rusus ir rusakalbius žmones, rusų kalbos pašalinimas iš įvairių viešojo gyvenimo sričių, taip pat situacija viešai vartojant "neapykantos kalbą" ir išankstinių nuostatų paplitimas Lietuvos visuomenėje.

Baltijos šalyse nuolat kyla skandalų, susijusių su rusų kalbos vartojimu. Ši problema ypač opi Latvijoje, kur apie 40 procentų gyventojų yra rusakalbiai. Respublikose taip pat kyla kitų nemalonių situacijų.

Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pažymėjo, kad padėtis yra įtempta ir šiuo atžvilgiu Rusija bando pranešti apie pažeidimus tarptautinėje arenoje.

Rusijos ir Lietuvos santykiai

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios šalies lyderės Dalios Grybauskaitės, pagarsėjusios griežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška laikysena, valdymą.

Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę", taip pat persekioja tuos piliečius ir gyventojus, kurių nuomonė skiriasi nuo oficialios Vilniaus pozicijos. Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobišką politiką ir viešai persekioja tuos, kurie Rusiją vertina teigiamai.