Tik tvorai neišleiskite: ES pagailėjo pinigų Didžiajai Lietuvos sienai

EK padės Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai pinigais sienos apsaugai. Trims šalims bus skirta net 200 mln. eurų. Tačiau skirtos lėšos gali būti naudojamos tik "techninei ir personalo pagalbai", o ne visokių užtvarų pasienyje statybai

Dviejų ES ir NATO VIP vadovų — Ursulos von der Leyen ir Jenso Stoltenbergo — vizitas Lietuvoje nebuvo itin džiuginantis. Viltys, kad Europa mums finansiškai padės statant megaobjektą – neįveikiamą sieną Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, išsisklaidė kaip ryto rūkas.

Valdžia nupiešė tokį gražų 150 milijonų eurų vertės Didžiosios Lietuvos sienos projektą, bet gavo trupinius.

"Lietuva jau gavo 37 mln. eurų skubios pagalbos. Tačiau, kaip jau pranešiau šią savaitę, ES sienų apsaugos lėšas Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai padidiname tris kartus iki 200 mln. eurų šiais ir kitais metais", – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje Vilniuje.

Lietuva jau nusprendė išleisti beveik porą milijardų 4 000 per sieną infiltravusiems migrantams išlaikyti ir 200 milijonų eurų trims (!) valstybėms – tai juokai!

O Europos vyriausybės vadovas buvo priblokštas, kad net ir ši apgailėtina dalomoji medžiaga negali būti panaudota tvorai pasienyje statyti, tik "techninei ir personalinei pagalbai saugant ES sienas". Kas slepiasi už šios formuluotės? Tarkime, Europos pasienio tarnybos "Frontex" darbuotojų atlyginimai ir jų transporto priemonių papildymas.

O Lietuvos valdininkams, kurie taip tikėjosi "duonos ir sviesto", teks apmažinti apetitą. Laimei, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas labiau palaikė Lietuvą. Jis patikino, kad Šiaurės Atlanto aljansas nepaliks Lietuvos vienos, jei per sieną veržtųsi "ordos iš rytų", ir ne tik Lietuvos.

"Esame pasirengę ginti visus sąjungininkus. Mes ir toliau teiksime politinę ir praktinę paramą mūsų partnerei Ukrainai", – sakė Stoltenbergas.

Taigi, aljanso vadovas atskleidė pagrindinį, autoriaus nuomone, savo vizito tikslą Lietuvoje ir likusiose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje. NATO atvirai ruošiasi konflikto Donbase eskalacijai ir ragina visas aljanso nares Ukrainos ginkluotųjų pajėgų provokacijas dangstyti savo karių kūnais, jei į jas bus griežtai reaguojama.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija nusprendė dalyvauti šiuose nuotykių kupinuose NATO planuose – Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms į pagalbą atsiųsti iki 60 Lietuvos karių.

Kaip žinia, savo karius į Ukrainą jau išsiuntė Kanada, Didžioji Britanija ir Švedija. Taigi, NATO strategai leidžia suprasti, kad "agresijos" atveju nepripažintos DLR, LLR ir... Rusija gali susidurti akis į akį su NATO. O žlugus bent vienam iš karinių blokų, gali prasidėti kone trečiasis pasaulinis karas.

Verta priminti, kad 2008 metais prezidento Michailo Saakašvilio provokacija Pietų Osetijoje ir Abchazijoje žlugo būtent dėl ​​to, kad Gruzijoje kontaktinėje linijoje nebuvo NATO karių. Tada rusų taikdarių tankai per kelias valandas pasiekė Tbilisio pakraštį. Šiandien NATO, padariusi išvadas iš tos provokacijos, atlieka prevencinį manevrą ir reikalauja iš savo narių solidarumo.

"Mūsų partnerių parama ne kelia grėsmę Rusijai, o padeda apsiginti nuo agresijos", – Vilniuje gudravo Jensas Stoltenbergas.

Taip NATO vadovas davė carte blanche Ukrainos provokatoriams. Ir jie netruko tuo pasinaudoti. Vakar per vieną Ukrainos televizijos kanalą jie jau rodė kadrus, kuriuose Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškiai iš 152 milimetrų haubicų apšaudo nepripažintų respublikų teritorijas.

O prieš kurį laiką ukrainiečiai Donbase atvirai puikavosi turkiškais bepiločiais orlaiviais "Bayraktar" ir amerikietiškais "Javelin MANPADS".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.