Lenkija garsiai sukritikavo Vokietijos atsisakymą tiekti ginklus Ukrainai

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras garsiai išsakė reikalavimus Vokietijai dėl Rusijos

VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis savo straipsnyje žurnalui "Der Spiegel" sukritikavo Vokietiją dėl atsisakymo tiekti ginklus Kijevui, reikalaudamas, kad Berlynas pakeistų savo poziciją ir atkurtų "sugriuvusį pasitikėjimą juo".

Kaip teigia politikas straipsnyje "Kas prieš ginklus Ukrainai, tas už karą", Vokietija iš savo istorijos pasimokė neteisingai. Kartu labiausiai jį gąsdina ne šios šalies "galia ir įtaka", o "vokiškas neveiklumas".

"Tiesa, apie vokiečių neveiklumą tenka kalbėti tik iš dalies: juk vokiečiai energingai prisidėjo prie dujotiekio "Nord Stream-2" statybos ir jo užbaigimo. Vokiečiai dirba sau", — sakė jis ir pridūrė, kad Vokietija yra neveikli, kai kalbama apie Ukrainą. Taip pat Sikorskis skundėsi, kad britai, amerikiečiai ir mažos šalys, besiribojančios su Rusija, "bet ne vokiečiai", aprūpina Kijevą ginklais.

Jo nuomone, krizė aplink Ukrainą "iš dalies įsišaknijusi" Vokietijos ir Prancūzijos užsienio politikoje, kuri "pažeidžia Lisabonos sutarties taisykles", pagal kurias ES valstybės kartu nustato savo strateginius tikslus ir saugumo interesus.

"Tačiau vietoj to, kalbant apie Ukrainą, atsirado vadinamasis Normandijos formatas ir buvo parengti Minsko susitarimai. Prancūzija ir Vokietija, didžiausios ES valstybės narės (kartu su Rusija ir Ukraina) prisiėmė misiją išspręsti konfliktą — be ES institucijų ir nedalyvaujant tokioms šalims kaip Lenkija, kurios tiesiogiai ribojasi su krizės regionu", — argumentuoja Sikorskis.

Eksministras pridūrė, kad Vokietija, kaip didžiausia ir stipriausia ES valstybė, turėtų suvokti savo atsakomybę už visą Europos bendruomenę, tačiau, jo nuomone, "liūdna saga" dėl "Nord Stream-2" rodo "priešingai".

Kartu jis skundėsi, kad Lenkija pastaraisiais metais gynybai išleidžia daugiau biudžeto procentais nei Berlynas. "Neteisinga, kad skurdesnės šalys užtikrina turtingesnių šalių saugumą rytiniame NATO flange. Europa turi visiškai įvaldyti būtinas kompetencijas užtikrindama savo saugumą... Tačiau pirmiausia didžiausia žemyno šalis pagaliau turi bent pradėti rimtai žiūrėti į savo saugumo politiką ir atkurti susvyravusį pasitikėjimą juo", — pareikalavo Sikorskis.

Pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Rusijos ir Vakarų dar labiau įtempti, o padėtis aplink Ukrainą paaštrėjo. Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą ruošiantis "invazijai", pareiškę, kad Rusijos kariai telkiami prie sienos su kaimynine valstybe. Atsižvelgdamas į tai, Šiaurės Atlanto aljansas stiprina savo buvimą Rytų Europoje. Visų pirma sausio 24 dieną pranešta apie danų fregatos perkėlimą į Baltijos jūrą ir keturių danų naikintuvų perkėlimą į Lietuvą, ispanų laivų ir olandų naikintuvų — į Bulgariją, taip pat apie galimą prancūzų dalinių išsiuntimą į Rumuniją.

Maskva atmeta visus pretenzijas, pabrėždama, kad perkelia kariuomenę savo teritorijose. Rusija taip pat primena, kad Ukraina nesilaiko Minsko susitarimų, numatančių paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą nuo kontaktinės linijos. Dabar Kijevas yra sutelkęs pusę kariuomenės personalo pasienyje su DLR ir LLR ir reguliariai apšaudo pašauktinius, pasitelkęs draudžiamą įrangą — prieštankinių raketų sistemą "Javelin" ir smogiamąjį droną "Bayraktar".

Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija ne kartą pabrėžė, kad "agresijos" istorijų tikslas yra suburti užsienio grupuotę prie Rusijos sienų. Be to, jie aiškino, kad pagrindinė eskalacijos Ukrainoje priežastis — JAV ir NATO veiksmai: karo instruktorių, ginkluotės ir technikos siuntimas, pratybų skaičiaus didinimas, kurie įvelia Kijevą į karines avantiūras.

Praėjusių metų pabaigoje Maskva Briuseliui ir Vašingtonui perdavė dokumentų dėl saugumo garantijų projektus. Kremlius primygtinai reikalauja nutraukti bloko karinį bendradarbiavimą su posovietinėmis šalimis, atsisakyti kurti bazes jų teritorijose, apriboti smogiamųjų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienos, išvežti iš Europos amerikiečių branduolinius ginklus ir neplėsti NATO į rytus. Sausio 27 dieną Rusija gavo raštišką atsakymą. Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Vakarų partneriai ignoravo svarbiausią — aljanso neplėtimo — klausimą.