Premjerė su ES komisaru aptarė priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių

EK šią savaitę paskelbė komunikatą dėl bendrų Europos veiksmų įperkamesnei energijai, taip pat politikai aptarė laukiančius iššūkius, susijusius su kylančiomis energijos ir maisto kainomis

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi aptarė ES galimybes nebepirkti rusiškų žaliavų. Apie tai praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Premjerė pabrėžė, kad ES turi dėti visas pastangas, kad kuo greičiau atsisakytų priklausomybės nuo rusiškų energetinių išteklių. Tai yra visos Europos saugumo klausimas, pabrėžė Šimonytė.

Susitikime taip pat buvo aptartas EK šią savaitę paskelbtas komunikatas dėl bendrų Europos veiksmų įperkamesnei energijai bei laukiantys iššūkiai dėl kylančių energijos ir maisto kainų.

Susitikime daug dėmesio skirta EK pastangoms veikti koordinuotai ir padėti atskiroms ES valstybėms narėms, priimančioms pabėgėlius. Pokalbyje aptarti ilgalaikiai sprendimai, kaip užtikrinti nuo karo bėgančių žmonių apgyvendinimo, užimtumo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinius ir kitus poreikius.

"Turime toliau stiprinti ir plėsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, didinti visokeriopą pagalbą Ukrainai bei nuo karo bėgantiems jos gyventojams",– sakė premjerė.

Lietuvoje šiuo metu veikia trys ukrainiečių registracijos centrai Alytuje, Marijampolėje ir Vilniuje. Ukrainiečiai registruojami ir teritoriniuose Migracijos departamento padaliniuose, kitą savaitę planuojama pradės veikti dar trys ukrainiečių registracijos centrai Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. MIGRIS sistemoje jau registruota beveik 10 000 pabėgėlių iš Ukrainos.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pabrėžė, kad ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą.

Po to agresyvi Vakarų retorika dar labiau sustiprėjo, buvo įvestos naujos sankcijos. Taip pat paaiškėjo, kad Baltijos šalys su galimo Rusijos "puolimo" pretekstu gaus dar daugiau amerikiečių kontingentų ir ginkluotės. Maskva pabrėžė, kad dar didesnis NATO stiprinimas rytiniame flange yra atvirai provokacinis.