Didžiausia dujų vartotoja "Achema" pranešė apie keblią situaciją su trąšomis

© AB "Achema"Завод азотных удобрений компании Achema в Литве, архивное фото
Завод азотных удобрений компании Achema в Литве, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 23.03.2022
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuvos rinkoje "Achema" įprastai parduodavo apie 30 proc. trašų, tačiau dabar pirkimai beveik sustojo, pranešė Ramūnas Miliauskas
VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Jonavos azotinių trąšų gamintoja "Achema" dėl rinkose drastiškai išaugusių dujų kainų, pabrangusių trąšų ir smukus jų pirkimui toliau dirba puse pajėgumų.
Apie tai trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas.
Pernai rugsėjį „Achema“ dėl rinkose smarkiai išaugusių dujų kainų sumažino gamybą. Po vasarą vykusio kasmetinio remonto dirbo tik vienas iš dviejų amoniako cechų, o vienas toks cechas pagamina apie 30 proc. visos įmonės produkcijos. Įmonė iki šiol skelbė, kad pasikeitimų nėra.

"Mes šiuo metu, įvertinant gamtinių dujų kainas ir trąšų nelabai pirkimą, ir toliau dirbame su savo puse pajėgumų, nors galėtume dirbti pilnu pajėgumu, mūsų įrengimai pasiruošę, jie gali dirbti, bet dėl menko pirkimo, šiuo metu ir toliau dirbame puse pajėgumų", – sakė Miliauskas.

"Achemos" vadovas teigė, kad Lietuvos rinkoje įmonė įprastai parduodavo apie 30 proc. trašų, tačiau dabar pirkimai beveik sustojo. Jo teigimu, azotinių trąšų gamyboje gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava, ji sudaro daugiau nei 80 proc. trąšų savikainos. Pasak jo, dujų kaina Europoje kyla nuo 2020 metų vidurio, o šiuo metu, palyginti su praėjusių metų kovu, ji išaugo daugiau nei septynis kartus.
"Pagrindinis faktorius – geopolitinis ir kariniai veiksmai Ukrainoje bei tai, kad nuo praėjusių metų Europos saugyklos nepakankamai buvo užpildytos, o vartojimas lieka stabilus. Beprotiškai kylant gamtinių dujų kainoms, didžioji dalis gamintojų Europoje arba sumažino, arba sustabdė gamybą", – sakė įmonės vadovas, pažymėdamas, kad su tokiomis dujų kainomis, tos gamyklos, kurios susistabdė, turbūt ir nepasileis.
Газовый манометр, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 23.03.2022
Antistebuklas energetikoje: ES ir JAV nustebins visus, ypač savo gyventojus
Pasak jo, taip pat stebimas ir tolimesnis kviečių kainų augimas, kurį lemia iš rinkos pasitraukę du stambiausi Europoje grūdų eksportuotojai – Rusija bei Ukraina.
"Mūsų Europos gamintojų pajėgumai galėtų užtikrinti arba beveik užtikrinti Europos visus poreikis, bet vertinant gamtinių dujų kainas ir savikainą, ir pačių ūkininkų ar trąšų distributorių nenorėjimą mokėti tokių kainų, gamybos sustabdžiusios, tai realiai pasiūlos ir paklausos svarstyklės yra persisvėrusios", – sakė "Achemos" vadovas.
Miliauskas pažymėjo, kad trąšos ūkininkams reikalingos, bet ne už tokius pinigus.
Savo ruožtu "Achemos" valdybos narys Gintaras Balčiūnas pažymėjo, kad valstybė galėtų paremti ūkininkus, kad jie galėtų nusipirkti sėjai reikalingų prekių.
"Mes matome, kad ypač smulkieji ūkininkai gali trąšų nenusipirkti, neaišku, kaip bus su pasėliais, bet kadangi trąšos yra biržinė prekė, vienintelis protingas dalykas būtų paremti ūkininkus, kad jie galėtų tas prekes, kurios reikalingos sėjai, ar trąšos, ar kiti ištekliai, nusipirkti ir laukus užsėti", – sakė Balčiūnas.
Jis prognozavo, kad maisto ir žemės ūkio produktų kainos smarkiai kils.
Pastarosiomis dienomis dujų kainos ES labai svyravo. Ji išaugo po to, kai vasario 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretus, kuriais pripažino DPR ir LPR suverenitetą, o vasario 24 d. Rusija pradėjo specialią karinę operaciją Ukrainoje.
Lietuvos agrarininkai sako, kad sėja vyksta jau kelias savaites, o daugelis ūkininkų neturi trąšų. Lietuvos šiltnamių asociacija perspėjo, kad šiandien visos jų atstovaujamos įmonės dirba nuostolingai.
Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.
Lietuvos bankas - Sputnik Lietuva, 1920, 23.03.2022
Infliacijos šuolis ir "šokas": Lietuvoje įvertintos ekonomikos perspektyvos
Naujienų srautas
0