Baerbock pareiškė apie Berlyno pasirengimą prisidėti prie NATO brigados steigimo Lietuvoje

Kartu Vokietijos užsienio reikalų ministrė pažymėjo, kad dėl didesnio vieneto kūrimo turi apsispręsti visas aljansas

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Vokietija pasirengusi iš esmės prisidėti steigiant NATO brigadą Lietuvoje vietoje dabartinio bataliono, pareiškė šiandien Vilniuje viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

"Šiuo metu diskutuojame su NATO partneriais apie naują gynybos koncepciją, todėl yra svarbu, kad drauge kaip aljansas veiktumėme ryžtingai, o ne kaip atskiri užsienio reikalų ministrai. Svarbu, kad procese būtume drauge. Jeigu NATO apsispręs, kad (batalionas) turi būti sustiprintas iki brigados lygmens, tada mes kaip Vokietijos Federacinė Respublika prisidėsime iš esmės. Aš supratau, kad būtinybė yra, poreikis yra ir Vokietija imsis atitinkamų veiksmų", – bendrojoje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė Baerbock.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, Rusijos specialioji operacija Ukrainoje iš esmės pakeitė saugumo aplinką ir tai, jo įsitikinimu, turi atsispindėti NATO sprendimuose artėjančiame Madrido viršūnių susitikime.

"Reikalingi konkretūs NATO sprendimai dėl rytinio flango priešakinės gynybos. NATO turi būti pasirengusi ginti Baltijos šalis nuo pat pirmųjų konflikto minučių. Tuo tikslu būtinas papildomas NATO kontingento dislokavimas Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse", – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Tarptautiniai sąjungininkų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais. Lietuvoje vienetui vadovauja Vokietija, ji šalyje yra dislokavusi apie 900 karių.

Nuo Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje pradžios Lietuva dar labiau suaktyvino antirusišką retoriką ir prašo JAV ir NATO dislokuoti nuolatinį kontingentą šalyje. Taip pat Vilnius vykdo karinių poligonų modernizavimo programą – daugiau nei dešimt projektų už 47 mln. Nemaža darbų dalis atliekama prie sienos su Baltarusija esančiuose kariniuose objektuose.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.