Lietuva planuoja konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą

Dėl ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldytų piniginių lėšų suma siekia 61,5 mln. eurų

VILNIUS, gegužės 12 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės iniciatyva surengtas pasitarimas dėl įšaldyto Rusijos verslininkų turto panaudojimo tvarkos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, vien įšaldytų piniginių lėšų suma siekia 61,5 mln. eurų. Daugėja ir įšaldomo sankcionuotų asmenų nekilnojamojo turto.

Dabartinis teisinis tarptautinių sankcijų dėl turto reglamentavimas numato tik laikino pobūdžio administracines priemones, apsiribojančias lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu.

Po pasitarimo su teisės ekspertais ir už sankcijų įgyvendinimą atsakingų institucijų atstovais Bilotaitės įsakymu sudaryta darbo grupė parengs konkrečius teisinius pasiūlymus, kaip tobulinti nacionalinį tarptautinių sankcijų reguliavimą, numatant aiškias procedūras, griežtą proceso teisėtumo kontrolę, subjektų teisių ir laisvių užtikrinimą ir teisminį sprendimą dėl galimo konfiskavimo.

FNTT siūlo parengti atskirą asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, turto konfiskavimo įstatymą, kurio nuostatos galėtų atsispindėti ir europiniame reglamentavime.

Pasitarime dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, ES antikorupcinės iniciatyvos, Teisės instituto ir Teisingumo ministerijos atstovai.

ES lygmeniu yra sudaryta speciali "Užšaldyti ir paimti" darbo grupė (angl. "Freeze and Seize" Task Force"), kurioje ieškoma bendrų sprendimų.

Nuo balandžio 19 dienos pradėjus taikyti naujos redakcijos Tarptautinių sankcijų įstatymą, įšaldyto Rusijos turto vis daugėja, tačiau nėra suformuotos praktikos, ką su tuo turtu daryti toliau.

Kijevo režimas tarptautiniu lygmeniu kelia klausimą dėl sankcionuoto turto nacionalizavimo ir perdavimo Ukrainai, nes baudžiamasis procesas neduoda norimo rezultato. Sprendimų ieško ne tik Lietuva, bet Lenkija ir kitos ES šalys, Jungtinė Karalystė ir JAV.

ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis anksčiau pareiškė, kad Briuselis turėtų apsvarstyti galimybę paimti įšaldytas Rusijos užsienio valiutos atsargas, kad padėtų apmokėti Ukrainos atkūrimo išlaidas pasibaigus specialiajai operacijai.

Į tai reaguodamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Europos diplomatijos vadovo idėją perduoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai pavadino vagyste. Kartu Lavrovas pažymėjo, kad Vakarams tokie veiksmai tampa "jau kažkuo panašiu į įprotį".