Lietuvoje patvirtintas alternatyvus "Rail Baltica" ruožo maršrutas

Numatoma, kad kelionė nuo Jiesios iki sienos su Lenkija truks mažiau nei 20 minučių

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Lietuvoje patvirtintas alternatyvus būsimos geležinkelio trasos "Rail Baltica" nuo Kauno iki sienos su Lenkija variantas. Apie tai pranešė respublikos Susisiekimo ministerijos spaudos tarnyba.

Susisiekimo ministerija po diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino optimalią trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą. Kaip teigiama, atsižvelgus į gyventojų daugumos nuomonę, pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva.

Pasak susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės, baigtas itin svarbus projekto "Rail Baltica" etapas, kuriame aktyviai dalyvavo tiek miestų ir rajonų savivalda, tiek bendruomenės. Ji pridūrė, kad diskusijos su visuomenės nariais, kuriuos tiesiogiai liečia naujai tiesiamas geležinkelis, bus tęsiamos ir kituose teritorijų planavimo etapuose.

"Neabejoju, jog greitasis geležinkelis iki Lenkijos ne tik padidins gyventojų keliavimo galimybes, bet ir paskatins glaudesnius verslo ryšius tarp kaimyninių valstybių, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą ir, žinoma, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros", — pridūrė ji.

Pasirinktoje "Rail Baltica" trasoje tarp Kauno ir sienos su Lenkija planuojama nutiesti naują geležinkelio 1435 mm dvikelį ten, kur geležinkelio kelio iki šiol nebuvo. Planuojama, kad pagrindinė geležinkelio linija apeis Marijampolės miestą, nutols nuo Kazlų Rūdos miesto ir nepalies Kalvarijos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės geležinkelio linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.

Planuojama, kad kelionė nuo Jiesios iki sienos su Lenkija truks iki 19 min. Taip pat, valdžios manymu, nutiesus "Rail Balticą" kelionė iš Kauno į Varšuvą truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę — per kiek daugiau nei 4 val.

"Šiuo metu eksploatuojamas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno intermodalinio terminalo ir toliau bus naudojamas. Apskritai, jis tampa dar svarbesniu, nes šiuo geležinkeliu šiandien vis intensyviau vyksta krovininių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Be to, šis ruožas išlieka itin aktualus karinio mobilumo kontekste. Pavyzdžiui, jis ir toliau bus naudojamas užtikrinant susisiekimą su Kazlų Rūdos poligonu. Tam, kad ši vėžė galėtų veikti pilnu pajėgumu, artimiausiu metu planuojama kreiptis finansavimo dėl eismo valdymo sistemos, kuri gerokai padidintų galinčių pravažiuoti traukinių kiekį patenkinant tiek išaugusį krovinių gabenimo poreikį, tiek sudarant galimybes greitesniam keleivių susisiekimui su Varšuva", — pareiškė "LTG Infra" "Rail Baltica" koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.

"Rail Balticos" projekto rengėjai — jungtinės veiklos partneriai UAB "Sweco Lietuva" (atsakingasis partneris) ir "DB Engineering & Consulting GmbH" — iš viso visuomenės vertinimui kovą pristatė keturias trasos alternatyvas, kuriomis galėtų driektis "Rail Balticos" geležinkelis tarp Kauno (Jiesios) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Visos jos viešam svarstymui buvo pateiktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu buvo analizuojami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Projekto rengėjai taip pat atliko visų alternatyvų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, kaštų ir naudos analizę.

Patvirtinus 6A alternatyvą, jos sprendiniai toliau bus detalizuojami, siekiant atsižvelgti į gyventojų pateiktus siūlymus, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti "Rail Baltica" projektavimo gairėse nurodytus parametrus.

Geležinkelio linija "Rail Baltica" Vakarų Europos valstybes turi sujungti su Baltijos šalimis per Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą, Taliną ir toliau keltu į Suomiją. Bendras "Rail Balticos" geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje — 392 km, Latvijoje — 265 km, Estijoje — 213 km. Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, ekonomikos ir logistikos požiūriu projektas yra nuostolingas ir neatneš naudos jo kūrėjams. Baltijos šalių valdininkai taip pat atkreipė dėmesį į jo statybos sunkumus ir abejojo ​​tolesniu jos efektyvumu. Praėjusių metų Valstybės kontrolės ekspertų duomenimis, projektavimo darbai ir geležinkelio linijos statybai reikalingos žemės pirkimas "daugeliu metų" atsilieka nuo pradinio grafiko..

Be to, Susisiekimo ministerija pareiškė, kad respublikoje augant infliacijai brangs europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" tiesimas. Šiuo metu Lietuva jau prašė Europos Sąjungos papildomų 700 milijonų eurų, tačiau gali būti, kad ateityje projektui įgyvendinti prireiks daugiau lėšų.