Ne tik uždaryta Rytų kryptis: ekspertas prognozuoja didelius iššūkius Lietuvos vežėjams

Lietuvos verslui teks susidurti ne tik su naujų krypčių paieška, bet ir su aukštomis degalų bei sunkvežimių kainomis

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Lietuvos vežėjai, ypač smulkieji, dėl užsiveriančių Rusijos, Baltarusijos ir Azijos šalių rinkų atsargiai skundžiasi, rodydami smunkančią apyvartą ir bankrotą. Tačiau situacija Ukrainoje – tik viena iš sunkumų dedamųjų, teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Rusijos ir Baltarusijos vežėjai dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų jau kelias savaites negali įvažiuoti į Bendrijos šalis. Tuo tarpu vežėjai iš Lietuvos dar gali patekti į Rusiją ir per ją vykti į kitas Azijos šalis, nors tokio poreikio lieka vis mažiau, pažymi ekspertas.

"Nei per savaitę, nei per mėnesį daugeliui verslų rasti naujų rinkų ir perorientuoti verslą į Vakarus nepavyks – tam reikia laiko, pinigų, žmonių", — teigia Juzikis.

Jis pažymi, kad dar iki 2008-ųjų krizės Lietuvos kelių transporto sektoriaus priklausomybė nuo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų buvo išties svarbi ir siekė apie 23–26 procentus. Tačiau pastarąjį dešimtmetį ši dalis palaipsniui mažėjo ir pastaraisiais metais tesiekė apie 4 proc. Galimybė vežti prekes į kitas Azijos šalių rinkas pridėtų dar apie 1 procentą. “Vertinant visos rinkos mastu tiesioginė įtaka Lietuvos vežėjų verslo mastui nėra itin didelė”, — teigia ekonomistas.

Patys vežėjai skaičiuoja, kad tik Rytų kryptimis krovinius gabena apie 250 mažų ir vidutinių transporto įmonių, kuriose dirba iki 10 tūkst. žmonių.

"Šiems verslams kyla didžiausias išlikimo pavojus, bet net jei jie netektų užsakymų, tai anaiptol nereiškia, kad artimiausiais mėnesiais tūkstančiai žmonių įsilietų į bedarbių gretas: transporto sektoriuje darbuotojų, ypač vairuotojų, paklausa yra didžiulė", — teigia Juzikis.

Jis pažymi, kad vilkikų vairuotojų stygius ne tik Lietuvoje, bet visos Europos mastu ėmė ryškėti jau anksčiau. Tą lėmė ir COVID-19 pandemija, įsigaliojęs Mobilumo paketas, kuriame įtrauktas reikalavimas dėl privalomo vairuotojų grąžinimo.

Pasak Juzikio, pokyčiams prireiks laiko, taip pat jie turės ir neigiamą finansinę įtaką vežėjų verslui. Didieji vežėjai, planuojantys ne savaites, o mėnesius į priekį ir turintys vairuotojų atsargą, prie to prisitaikys lengviau, užtat smulkiesiems bus kur kas sunkiau, galimi ir jų bankrotai.

Tuo tarpu ir ir didžiosioms transporto bendrovėms netrūksta iššūkių. Pasak ekonomisto, praėjusiais metais didieji vežėjai išlaikė solidų pelningumą, tačiau šiemet tikėtinas didesnis spaudimas maržoms ir dėl įtemptos geopolitinės padėties, ribojimų, ir dėl konkurencijos rinkoje, ypač su Lenkijos vežėjais.

"Taip pat verta atsižvelgti į aukštas kuro kainas, spartų darbo užmokesčio augimą ir labai sparčiai augančias transporto priemonių kainas – palyginti su 2021 metais, sunkvežimiai brango 15–25 procentais. Maža to, net ir brangių transporto priemonių trūksta, kadangi gamintojai negali patenkinti rinkos poreikio dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių", — teigia Juzikis.

Europos Centrinis Bankas prognozuoja, kad Rusijos specialioji operacija Ukrainoje turės vidutinę įtaką euro zonos ekonomikai. Net pagal blogiausią scenarijų Bendrijos BVP šiais ir ateinančiais metais turėtų augti apie 2 procentus. Didesnė įtaka bus juntama kai kuriems sektoriams, tokiems kaip energetika, prekyba. Galimi ir tiekimo grandinių trūkinėjimai, tačiau prie jų jau spėjo pripratinti pandemija.

Dėl specialios Rusijos Federacijos operacijos Ukrainoje ir Rytų rinkų uždarymo smarkiai nukentėjo Lietuvos transporto sektorius, vežėjai nuolat skundėsi šio sektoriaus problemomis.

Anksčiau Baltarusija uždraudė ES šalyse registruotam transportui įvažiuoti į respublikos teritoriją. Tokių ribojančių priemonių, kurios įsigaliojo balandžio 16 d., Minskas ėmėsi reaguodamas į ES sankcijas, skirtas jo vežėjams.