Vilnius, rugsėjo 10 — Sputnik, Vladimiras Matvejevas. Būti ar nebūti valdančiąjai valstiečių ir socialdemokratų koalicijai? Pagrindinė praėjusio pusmečio politinė intriga greitai bus išspręsta. Dauguma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narių Seime pasisako už dabartinės koalicijos išsaugojimą, tačiau didžioji dauguma partijos skyrių pasisako už socialdemokratų pasitraukimą iš koalicijos.
Kas nugalės — partijos vidaus demokratija ar LSDP partijos elitas?
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis rudens sesijos atidarymo išvakarėse susitarė su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu pasirašyti koalicinę sutartį dėl tolesnio bendradarbiavimo. Tačiau jaunas LSDP lyderis Gintautas Paluckas šiuos planus pavadino "smūgiu prieš partiją". Jis mano, kad tokiems žingsniams Seimo nariai turėtų gauti eilinių narių sutikimą.
Dabar visuose LSDP skyriuose iki rugsėjo 20 dienos audringai svarstomas šis klausimas. O spalio mėnesį susirinks LSDP taryba — ji priims galutinį sprendimą, kurio turės laikytis ir Seimo deputatai.
Aliejaus į ugnį įpylė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasakiusi, kad socialdemokratų sprendimas dėl tolesnio darbo koalicijoje neturės reikšmingos įtakos Seimo veiklai, ir tuo padariusi užuominą apie socialdemokratų pozicijos susilpnėjimą Lietuvos politiniame olimpe. Prezidentė paragino tiek opoziciją, tiek valdančiuosius priimti svarbius šaliai sprendimus, vadovaujantis ne politinėmis ambicijomis, bet valstybės interesais. O jeigu koalicija ir sužlugs, nieko baisaus neįvyks.
"Pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje bus taip, kad formaliai, greičiausiai, turėsime mažumą, o de facto — normaliai dirbančią daugumą", — sakė Grybauskaitė.
LSDP Tarybos sprendimą gali žymiai paveikti jų partnerių koalicijoje — Lietuvos valstiečius ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) —poziciją aptariant pagrindinius 2018 metų biudžeto projekto punktus, mokesčių pakeitimius, įstatymus, kuriais siekiama sumažinti socialinę nelygybę Lietuvos visuomenėje.
Vienas iš pasiūlymų, kuris gali tapti nauju nesantaikos obuoliu, jau skambėjo iš premjero Skvernelio lūpų. Vyriausybės vadovas paragino padidinti minimalų darbo užmokestį nuo 380 iki 400 eurų, o tai automatiškai padidins biudžeto išlaidas. Griežtai prieš šią iniciatyvą jau pasisakė verslininkai, kurie tradiciškai visada palaiko socialdemokratus.
Rudens sesijos išvakarėse premjeras pasisakė už 15% lengvatinio PVM šildymui išsaugojimą ir net galimą jo mažinimą iki 9%. Tačiau ministras pirmininkas kol kas nežino, kur gauti pinigų šioms iniciatyvoms.
Savo ruožtu Grybauskaitė vienu iš būsimos sesijos klausimų numatė naujas šalies gynybos biudžeto perspektyvas ateinantiems metams. Skaičius įgarsino, tiesa, ne pati prezidentė, o žurnalistė, kuri ją apklausė.
"Ką manote apie gynybos biudžeto didinimą iki 2,36-2,5%, turint omenyje, kad Krašto apsaugos ministerija jau argumentuotai išdėstė savo poreikius, kuriais remiantis minėtieji skaičiai ir atsirado?" — paklausė žurnalistė prezidentę.
Į tai Grybauskaitė atsakė, kad "konkretūs skaičiai — ne taip svarbūs", ir ateityje tai "priklausys nuo valstybės pajėgumų ir galimybių, ir nuo poreikių, ir nuo grėsmių aplink mus".
Esminis biudžeto išlaidų padidėjimas gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką artimiausiu laiku. Jau šiandien Eurostatas konstatuoja, kad Lietuvos ekonomika vystosi lėčiau nei artimiausių kaimynų — Latvijos ir Estijos. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, Lietuvos ekonomika (BVP) padidėjo 0,6%, Latvijos — 1,2%, o Estijos — 1,3%.
Neverta pamiršti ir apie tai, kad 2020 metais nebus tiekiama finansinė pagalba Lietuvai iš ES struktūrinių fondų. O tai beveik penktadalis biudžeto pajamų.
Visi šie veiksniai gali tik padidinti nesutarimus tarp "valstiečių" ir socialdemokratų ir galiausiai pasibaigti valdančiosios koalicijos žlugimu. Tai paaiškės po LSDP Tarybos posėdžio, kuris bus sušaktas spalio mėnesį balsuojant visose 60 partijos padaliniuose. Balsavimas baigsis rugsėjo 20 dieną.
Savo nuomonę jau išreiškė 49 LSDP padaliniai: 36 iš jų pasiūlė pasitraukti iš koalicijos, 7 pasiūlė tęsti bendradarbiavimą su valstiečiais, dar 6 padaliniai kvietė surengti naujas derybas dėl koalicijos sutarties. Šią savaitę paaiškėjo, kad didžiausias - Vilniaus LSDP padalinys — balsavo už partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos.
