Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomistai tvirtina, kad per ateinančius kelerius metus Baltijos respublikos gali susidurti su ūmia sistemine krize, susijusia su didelės dalies finansavimo praradimu iš Vakarų struktūrinių fondų. Rizikos padėtyje — šimtai milijonų eurų. Vladimiras Veretennikovas RIA Novosti paaškina, kuo Baltijos valstybėms gresia visiškas arba dalinis atskyrimas nuo Europos finansų "žinduko".
Po pinigų lietumi
Šiomis dienomis Europos Sąjungoje vyksta eilinis planavimo laikotarpis — nuo 2014 iki 2020 metų. Per šį laikotarpį vien Latvijai, anot atvirų šaltinių, buvo planuojama skirti iš Europos struktūrinių fondų 4,5 milijardo eurų (po tris tūkstančius dolerių kiekvienam gyventojui). Eurostato duomenimis, bendra subsidijų suma Baltijos šalims per pastaruosius penkerius metus sudarė apie 3,5 milijardo eurų per metus. Tuo pačiu metu finansinės įplaukos į Lietuvą ir Latviją beveik kasmet didėjo 50-100 milijonų eurų. Didžiausi donorai yra Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERAF) ir Sanglaudos fondas (Cohesion Fund). Pabrėžiama, kad nuo visų trijų šalių įstojimo į ES 2004 metais jų privalomų mokėjimų į bendrą ES iždą dydis neviršijo 150-300 milijonų eurų. Kitaip tariant, atiduodamų pinigų apimtis buvo šešis, septynis kartus mažesnė nei gautų.
Pokalbio su RIA Novosti metu Europos Parlamento narys iš Latvijos Andrejs Mamykins patvirtino: "Visų trijų Baltijos šalių priklausomybė nuo ES pinigų yra visiška. Bet finansiškai nesavarankiškiausia Baltijos "seserų" tarpe — Latvija. 2017 metais jos metinis biudžetas sudarė 8 milijardus eurų. Iš jų vienas milijardas — tai ES pagalba. Tai reiškia, kad kas aštuntas euras Latvijos biudžete — ES dovana. Kitais metais finansinė priklausomybė nuo Europos Sąjungos nuo ES išliks: biudžetas suplanuotas beveik 8,7 milijardų eurų. Iš jų 1,2 milijardo — ES pinigai".
Pinigų įsavinimo technologija yra paprasta: pakanka sumaniai parengti projektą, pateikti jį svarstymui Briuselyje ir galiausiai gauti Europos pinigus.
"Čia daugybė programų: nuo laboratorinių kambarių įrangos universitetų studentams iki mokyklų ir vaikų darželių šiltinimo, nuo naujo asfalto klojimo iki judumo programų bedarbiams siekiant juos grąžinti į darbo rinką. Finansavimas vykdomas pagal šimtus programų ir per dešimtis fonfų ir paramos priemonių. Pasieniečių mokymas, seminarai spaudai, naują atliekų rūšiavimo linijų statyba, kova su vaikų skurdu, įrangos įsigijimas kovai su kontrabanda, viešojo sektoriaus valdymo sistemų gerinimas, pagalba verslininkams pradedantiems naudotis žaliaja energija, subsidijos elektrinėms transporto priemonėms .Man būtų lengviau išvardinti šakas, kur ES mums nepadeda", — pažymi Mamykins.
Laikas suaugti
Tačiau gali būti, kad toks gausumas netrukus baigsis. Mamykinas aiškina, kad ES biudžetiniai laikotarpiai planuojami septyneriems metams, o eilinis terminas baigiasi 2020 metais.
"Kai kurieos programos Latvijoje veiks iki 2024 metų, nes jos pradedamos vėliau ir yra skirtos dešimtčiai metų, nuo 2014-ujų. Kas bus vėliau — niekas nežino. Finansavimo sumažinimas susijęs su dviejų momentais Pirmas: Britanijos iššejimas iš ES. Nesenai aš susitikau su ES biudžeto komisaru Gunteru Etingeru. Jis pavadino skaičių — 12 milijardų eurų per metus – tai ta suma, kurios kasmet neužteks dėl Jungtinės Karalystės išėjimo iš ES. Sumažėjus įplaukų daliai viso ES biudžeto, bus mažinama ir sąnaudų dalis. Ir kiekviena valstybė, tarp jų ir Baltijos šalys, gaus mažiau. Pats mažiausias minusas, kurį prognozuoja finansinistai, — 150-200 milijonų eurų kiekvienoje šalyje. Keturis milijardus iš trūkstamų ES pinigų pasirengusi kompensuoti Vokietija. Bet akivaizdu, kad visiškai padengti trūkstamą britų mokestį nėra pasirengusi nė viena iš didžiųjų ES šalių: nei Prancūzija, nei Ispanija, nei Italija", — sakė parlamentaras.
Buvo — nemokamai, bus — paskolos
Nelinksmas prognozes Baltijos šalims pokalbio su RIA Novosti metu patvirtino ir Miroslavas Mitrofanovas — partijos "Latvijos rusų sąjunga" pirmininkas, Europos deputatės Tatjanos Ždanok padėjėjas.
"Šiuo metu egzistuojanti Sanglaudos fondo finansavimo tvarka žymiai pasikeis. Anksčiau "senos" ES valstybės narės investavo pinigus į šį fondą, o iš ten buvo finansuojami infrastruktūros projektai valstybėse — "naujose" sandraugos narėse. Tikslas —sumažinti žymų atotrūkį tarp "senų" ir " jaunų" ES narių infrastruktūros plėtros lygmenyje. Tačiau pinigus "sulyginimui" gauna ne tik valstybės, bet ir kai kurie skurdūs regionai, pavyzdžiui, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje", — komentuoja Mitrofanovas.
Išorinių įplaukų sąskaita, patikslina jis, suformuojamas maždaug penktadalis Latvijos BVP.
"Akivaizdu, kad prarasti šituos pinigus būtų labai skausminga valstybei. Dabar Finansų ministerija bando nuraminti gyventojus — neseniai buvo paskelbta, kad kitą ES biudžeto planavimo laikotarpį po 2020 metų pasiekiamų mūsų šaliai lėšų iš Europos fondų apimtis gali sumažėti tik 15-30%", — aiškina ekspertas.
Po 2020 metų, įsitikinęs pašnekovas, Europos pinigų įplaukos į Baltijos šalis neišseks, bet gaunamos jos nebebus nemokamai, o ilgalaikių paskolų forma.
"Reikalas yra tas, kad dabar Europos Sąjunga pergyvena ekonominę stagnaciją. Ten paprastai nesitikima tokių didelių infrastruktūros projektų, kurie pareikalaus "pigių pinigų" investicijų, kurių dabar labai daug Europos Sąjungoje. Šiomis sąlygomis geriausiu pinigų paskirstymo būdu laikomas jų suteikimas paskoloms su valstybės ar savivaldybių garantijomis", — apibrėžia perspektyvas Mitrofanovas.
Be to, pasak Mitrofanovo, yra ir antra subsidijų mažinimo priežastis: Baltijos respublikos dabar Europos Sąjungoje laikomos "suaugusiomis".
"Per laikotarpį nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo visateisėmis ES narėmis, praėjo daugiau nei 13 metų. Dabar Europos Komisijos pareigūnai sako: per pastaruosius metus mes supumpavome į Baltijos šalių ekonomiką dešimtis milijardų eurų. Jūs šituos pinigus imdavote ir kiekvieną kartą pranešdavote, kad gyvenimas tampa vis geresnis ir geresnis. Dabar jūs patys turite tapti donorais — ES padėjo jums, dabar jūs patys turite padėti Bulgarijai, Rumunijai ir Kroatijai, kurios įstojo į ES po jūsų. Ir dar horizonte matosi Vakarų Balkanų valstybių stojimas į ES, tai net Junckeris pripažino savo paskutinėje kalboje. Vaikystė pasibaigė, Baltijos šalims atėjo laikas suaugti ir taip pat imtis atsakomybės už mūsų bendrą sąjungą", — apibūdina situaciją Mamykins.
Situacija Lietuvoje taip pat nėra labai gera. Štai ką papasakojo RIA Novosti Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas: "Dabartinė Lietuvos plėtra, kaip ir visų Baltijos šalių, daugybėje nulemta būtent ES subsidijų. Pastaraisiais metais respublika kasmet gaudavo 1,6-1,9 milijardo eurų. Pavyzdžiui, pas mus Klaipėdoje yra toks infrastruktūros biudžeto formavimo principas, kai ES skiria 85% baseinų statybai, o 15% lėšų skiria savivaldybė. Buna, kad tam ar kitam projektui 85% vienodomis dalimis skiria ES ir valstybė, o likusius 15% — vietinės valdžios institucijos. ES taip tap suteikia subsidijas žemės ūkiui Baltijos šalyse. Jei tu turi vieną hektarą žemės ūkio naudmenims ir tu pjauni ten žolę, tau skiria po 100 eurų per metus. Galima drąsiai sakyti, kad subsidijų sumažinimo atveju Baltijos šalims tai būtų labai skausmingas procesas — jos turės išmokti gyventi savo sąskaita".
Jis priduria, kad per ateinančius metus įvyks dar vienas svarbus pasikeitimas — projektai, kuriems gaunami pinigai iš Europos struktūrinių fondų, bus vertinami daug griežčiau nei anksčiau. "Iki šių dienų šioje srityje karaliavo didelė laisvė. Projektų, reikalaujančių mažiau kaip 200 tūkstančių eurų, vertinimu Briuselis visiškai nesidomėjo, palikdavo tai nacionalinių vyriausybių kompetencijai. Bet dabar visiems projektams, reikalajantiems Europos finansavimo, ne tik bus atliktas visuotinis patikrinimas, jie dar bus priversti konkuruoti tarpusavyje. Sakysim, Vokietija pateiks 50 infrastruktūros plėtros projektus ir penkis — Latvija. Natūralu, pirmenybė bus suteikta projektams su kruopščia analize (o tam reikia turėti aukštos kokybės ekspertus), su valstybinio dalinio finansavimo galimybe ir mažesne korupcijos rizika. Be to, Europos Komisija gali patikrinti bet kuriame etape savo investicijų veiksmingumą, o pinigų suteikimą patvirtintiems projektams bus galima sustabdyti jau jų realizavimo metu, jei valstybė atsisakys dalyvauti bendrosiose ES programose. Kaip, pavyzdžiui, programoje dėl tolygaus pabėgėlių pasiskirstymo visose ES valstybėse. O Baltijos šalys nėra linkusios priimti migrantų", — primena Mitrofanovas.
Belaukiant "finansinės audros"
Pasak Andrejs Mamykins, Baltijos šalyse dabar yra daug programų, kurios negali egzistuoti be Europos Sąjungos, apmokančios iki 85% projekto vertės.
"Akivaizdu, kad sėdint ant pinigų buksyro, sunku leistis į savarankišką kelionę. Aišku, kad sumažinus ar visiškai nutraukus finansavimą tam tikras programas reikės uždaryti", — pripažįsta Mamykins.
Tuo pačiu metu, pabrėžia jis, bedžiaugsmis perspektyvos nebuvimas — ne paslaptis valdžios institucijoms.
"Bet čia Baltijos šalių elgesys visiškai skiriasi. Estijoje, pavyzdžiui, dar iki Europos finansavimo nutraukimo nustatė ambicingą tikslą — tapti ES "skaitmeniniu centru". Yodėl Estija gavo Europos Komisijoje bendrosios skaitmeninės rinkos komisaro postą (jį užėmė buvęs šalies ministras pirmininas Andrus Ansip). Estai jau sukūrė ne tik pirmąją pasaulyje, bet ir efektyviausią "skaitmeninę" valstybę: nuo kreipimosi į policiją iki Prezidento įstatymo pasirašymo — visa tai vyksta elektroniniu būdu. Jie buvo tiek tolisregiški, kad prieš 5-7 metus sugebėjo pasirengti ekonominei krizei ir sukūrė valstybinį taupymo fondą. Latvijoje, deja, priešinga situacija. Kol mums duoda pinigų iš ES, mes juos "pjauname", ir ne be siaubingos korupcijos atvejų. Tačiau šalies plėtros strateginės vizijos vis dar nėra", — sako deputatas.
Parlamentaras sako, kad situacija yra labai žeminanti: "Po 27 metų po nepriklausomybės paskelbimo mano šalis stovi elgdtos pozoje su ištiesta ranka! Esą, dėdės Briuselyje, duokite mums pinigų, norisi valgyti…" Taip pat jis atkreipia dėmesį į tai, kad talentingiausias ir darbingiausias jaunimas dešimtimis tūkstančių palieka Latviją, kad gautų padorų darbą ir padarytų karjerą Vakarų Europoje. O užsienio investuotojai, kurie nori investuoti į Latviją, dažnai supranta, kad jų pinigų čia niekas nelaukia.
Savo ruožtu, ne visi nusiteikę pesimistiškai ir mano, kad Latvijos vyriausybė vis gi ruošiasi gyvenimui po Europos pinigų nutekėjimo. Pasak Miroslavo Mitrofanovo, šalyje vykdoma mokesčių reforma, sumažinamas valstybinių įstaigų įstaigų darbuotojų skaičius, sąnaudos socialinei aplinkai (nors, pavyzdžiui, karinės srities finansavimas ne tik nesumažinamas, o atvirksčiai padidinamas).
"Netrukus žymiai sustiprės spaudimas savivaldybėms, kad radikaliai būtų padidinta ta renkamų mokesčių dalis, kurią savivaldybės perveda į valstybės iždą. Tai ypač paveiks Rygos ir Rygos rajono savivaldybes — kaip labiausiai pasiturinčias. Be to, jau paskelbtas planas dėl beveik pusės mokyklų uždarymo šalyje", — reziumuoja Mitrofanovas.
Ar bus pakankamai laiko restruktūrizuoti finansų sistemą — klausimas atviras.
