VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Vyriausybė patvirtino nutarimą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių, praneša Švietimo ir mokslo ministerijos spaudos tarnyba.
Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pertvarkant universitetų tinklą, norima sudaryti sąlygas turėti stiprias studijas ir mokslą savo šalyje, didinti jų tarptautiškumą, konkurencingumą, turėti mažiau, bet stiprių aukštųjų mokyklų.
"Daug metų kalbama apie Lietuvos mokslo ir studijų problemas: ne visų universitetų studijų kokybė tenkina, pastebima dalis geriausių abiturientų renkasi studijuoti svetur. Dėstytojai ir mokslininkai gauna nepakankamus atlyginimus dirbdami per kelias aukštąsias mokyklas. Valstybės lėšos švaistomos pustuščių pastatų išlaikymui užuot jas investavus į kokybę; iki 40 proc. studijų programų dubliuojama. Mokslo potencialas išsklaidytas, turėdami didžiulius dėstymo krūvius dėstytojai neturi galimybių skirti pakankamai laiko mokslinei veiklai. Dabar turime aiškų planą, kur eina ir kaip keisis aukštasis mokslas. Tinklo optimizavimas yra pirmasis esminis šios pertvarkos žingsnis", — sako ministrė.
Universitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 milijonus eurų, iš jų 106 milijonus eurų ES investicijų — įrangai atnaujinti, studentų bendrabučiams ir studijų miesteliams rekonstruoti, fakultetams sujungti ir perkelti. Valstybės biudžeto lėšos — 22,6 milijono eurų — bus skiriamos mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.
Vyriausybė siūlo universitetų taryboms kartu su senatais iki 2017 metų gruodžio vidurio priimti galutinius sprendimus dėl dalyvavimo tinklo pertvarkoje ir juos pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai. Galutinius sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims Seimas.
Pasak Petrauskienės, valstybinių universitetų tinklo optimizavimas — tik viena iš aukštojo mokslo pertvarkos dalių. Kitos svarbios pertvarkos kryptys — tai studijų ir mokslo finansavimo bei kokybės užtikrinimo pertvarkos, dėstytojų ir mokslininkų darbo sąlygų gerinimas, tarptautiškumo didinimas, mokslu grįstų inovacijų skatinimas.
Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, turi daug mažiau studentų ir daug daugiau aukštųjų mokyklų. Gerai vertinamos aukštojo mokslo sistemos Europoje — Suomijoje, Olandijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Airijoje — pastaraisiais metais mažino aukštojo mokslo įstaigų skaičių ir jas stambino. Sumažinus universitetų skaičių, švietimo kokybė išaugo, todėl Lietuva tikisi laikytis kaimynų pavyzdžio. Ateityje siekiama, kad du Lietuvos universitetai atsirastų tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų.
Pertvarkant universitetų tinklą, siūloma Vilniuje Mykolo Romerio universitetą prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, o taip pat Šiaulių universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto, Šiauliuose suformuojant akademinį padalinį (filialą), kuriame toliau plėtojamas pedagogų rengimas. Vilniuje numatoma toliau plėtoti menų aukštąsias mokyklas — Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją.
Kaune planuojama sukurti trijų valstybinių universitetų tinklą, o Klaipėdoje numatoma stiprinti savarankišką Klaipėdos universitetą užtikrinant dermę su regiono poreikiais.
