VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Lietuvos kultūros paveldo departamentas reikalauja, kad Lietuvos karo istorijos asociacijos "Užmiršti kariai" nugriatų paminklus Raudonosios ir Rusijos imperijos kariuomenės kariams, interviu Sputnik Lietuva papasakojo asociacijos prezidentas Viktoras Orlovas.
Pasak Orlovo, pirmadienį jam paskambino iš Vilniaus miesto savivaldybės ir įspėjo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė kreipėsi dėl paminklų klausimo.
"… Ponia Varnaitė, kaip Kultūros paveldo departamento vadovė, kreipėsi su prašymu, ar su nuorodymu — nes dabar ji labai daug sau leidžia, — kad Vilniaus savivaldybė priimtų sprendimą dėl šių paminklų nugriovimo, nurodydama, kad nugriauti reikia tik paminklus, nes užrašai ant jų "neatitinka istorinės tikrovės", — sakė asociacijos vadovas.
Pasak jo, Varnaitė abejoja, ar tai būtent tie palaikai, kuriems paminklai yra pastatyti Vilniaus kapinėse. Be to, nors valdininkė pasiūlė nugriauti postamentus, ji pasiūlė neekshumuoti palaikų ir palikti juos beveidžiais kaip "neatpažintus". Be to, Kultūros paveldo departamento reikalavimu nugriauti paminklus turi paieškos organizacijos nariai — tai yra tie žmonės, kurių pinigai buvo panaudoti paminklų statybai.
"Kol kas tai buvo tik darbo skambutis. Man paskambino tam, kad informuotų ir paprašytų papildomų dokumentų, kurie leistų Vilniaus savivaldybei parengti atsakymą Kultūros paveldo departamentui, kuriame (savivaldybė — Sputnik) pareikš savo poziciją dėl šių paminklų. Buvo pastebėta, kad savivaldybė nesutinka su tokia departamento klausimo formuluote", — sakė Orlovas.
Jis yra įsitikinęs, kad skandalas aplink paminklą tarybiniams kariams gali būti laikomas "karo su paminklais, istorine atmintimi, mūsų Tėvynės istoriniu paveldu paskelbimu".
Kaip Lietuvos pareigūnai kovoja su mirusiais
Kaip papasakojo Orlovas, Kultūros paveldo departamentas jau kelerius mėnesius kovoja su memorialais tarybų kariams.
Praėjusių metų gegužę paieškininkai pastatė du paminklus kryžių vietoje, užrašai nuo lentelių ant kryžių buvo perkelti ant granito.
Priespauda prasidėjo praėjusių metų birželį su motyvacija, kad ant vieno iš paminklų tariamai yra tarybinis simbolis — penkiakampė žvaigždė. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos įstatymus penkiakampės žvaigždės kontūras nėra uždraustų simbolių demonstravimas. Prie pastarųjų priskiriami žvaigždė su pjautuvu ir kūju, raudona žvaigždė ir taip toliau. Pentagramos neraudžia nei vienas įstatymas dėl tarybų simbolikos demonstravimo Lietuvoje.
Lietuvos paieškininkai, laikydamiesi istorinio teisingumo, palaidojo Rusijos imperijos kariuomenės karius po stačiatikių kryžiaus simboliu, o Raudonosios armijos karius — po pentagrama — penkiakampe žvaigžde be jokių tarybinių simbolių. Tačiau tai iškart sukėlė aštrius išpuolius iš departamento pusės.
Dėl to gruodžio mėnesį organizacijai buvo skirta 1,5 tūkstančių eurų bauda už tai, kad jos nariai tariamai "savavališkai" pastatė du paminklus centrinėse karinėse kapinėse.
Perlaidojimo istorija
Raudonosios armijos karių palaikai rasti 2011 metais. Visą laiką iki jų palaidojimo 2014 metais vyko tardymo veiksmai ir buvo laikomasi visų teisinių normų, papasakojo Orlovas.
Buvo atlikta ekshumacija ir pradėta baudžiamoji byla, kurioje tiriamos mirties aplinkybės. Taip pat atlikta palaikų kriminalinė medicininos apžiūra. Buvo padarytos išvados, patvirtintos dokumentais iš archyvo Podolske. Viena iš jų tapo knyga apie mirusius kovinių veiksmų Lietuvoje metu. Vietą, kurioje buvo rasti palaikai, taip pat sulygino su archyviniais duomenimis ir nustatė žmonių, kurie ilsisi bendrame kape, vardų sąrašą. Jie žuvo nuo žaizdų 1944 metų liepos 11-12 dienomis prie dabar neegzistuojančio kaimo.
Po to paieškininkams buvo išduota prokuroro patvirtinta pažyma ir Vilniaus miesto savivaldybės leidžiamieji dokumentai. Ir tik po to palaikai buvo perlaidoti.
Ar realu Lietuvoje kovoti už tiesą?
Kaip papasakojo Orlovas, jis ir jo organizacijos nariai ketina kovoti už savo teises. Paieškininkų vadovas apskundė sprendimą dėl baudos teisme.
"Dabar vyksta nagrinėjimas teisme, ir verdiktas dar nepaskelbtas. Dar net nėra teismo sprendimo, o departamentas jau kreipiasi su prašymu į Vilniaus savivaldybę dėl šių paminklų griovimo. Mat tai yra visiškai neaiški situacija — kokioje valstybėje mes dabar gyvename? Teisinėje arba kokioje?" — pabrėžė jis.
Paaiškėjo, kad pažeidžiamos teisės ne tik tų, kas užsiima tarybinės armijos karių perlaidojimu.
"Jau buvo dvi komisijos prie Kultūros paveldo departamento, kurios tyrė šių paminklų pastatymo aplinkybes. Ir pirma komisija, kuri priėmė nuosprendį praėjusių metų rugsėjį, visiškai mus išteisino, neradę mūsų veiksmuose jokių Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų. Už tai žmogus, kuris priėmė nuosprendį (jis buvo skyriaus vedėjas), buvo atleistas iš pareigų".
Po to, praėjusių metų spalį, skubiai buvo priimtas naujas įstatymas. Pagal jį kapinių sklypas, kuriame buvo perlaidoti tarybinės armijos kariai, buvo įtrauktas į zoną, saugomą Kultūros paveldo departamento.
Kaip sakė Orlovas, Lietuvos pareigūnai pritaikė įstatymą atgaline data ir apkaltino paieškininkus "savavališku" paminklų pastatymu teritorijoje, saugomoje departamento. Tačiau monumentai buvo pastatyti gegužę, įstatymas buvo priimtas spalio mėnesį, o bauda išrašyta gruodį.
"Koks bebūtų istorijos tęsinys, dabar mes rankų nenuleisime", — pasakė Orlovas.
