Ryšiai su visuomene arba viešieji ryšiai (angl. public relations, PR) — veiksmai, kuriais žinią skleidžiantis subjektas siekia formuoti priimančių tikslinių grupių požiūrį į subjektą. Be abejo, teigiamą požiūrį į subjeką ir neigiamą į objektą, tai yra, konkurentą.
"Makaronų pramonė", "opiumas liaudžiai" — tai tik keli epitetai viešųjų ryšių darbininkams. Bene blogiausių įvertinimų sulaukia politinė komunikacija ir jos technologai.
Kandidatai į Lietuvos prezidentus ir viešųjų ryšių agentūros
Lietuvos viešųjų ryšių kompanijos viešai vengia dalyvauti rinkimų kampanijose. Saugo savo reputaciją.
Todėl didžioji dalis kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus rinkimuose viešaisiais ryšiais rūpinasi patys arba prašo su PR dirbančių žmonių netiesioginės pagalbos. Neviešos.
Išimtis — Gitanas Nausėda, dirbantis su viešųjų ryšių agentūra "Idea Prima" bei dar keliais konsultantais savanoriais. Tikėtina, savanoriai negailės jėgų. Juk pono pretendento į prezidentus šūkis — "Visas jėgas Lietuvai!"
Valentinas Mazuronis, Arvydas Juozaitis, Aušra Maldeikienė teigia iš principo nenorintys dirbti su jokiomis viešųjų ryšių agentūromis.
"Mano filosofija yra labai paprasta: aš nesu prekė, nėra tokio daikto Maldeikienė", — dar visai nesenai kalbėjo Aušra Maldeikienė. Ir pabrėžė: "Esu kategoriškai nusiteikusi prieš viešųjų ryšių agentūras, kurios galų gale parduoda ką tik nori. Pusė Seimo salės išvis niekada neturės supratimo, kas yra politika, nėra politikai ir niekada jais netaps. Jie tiesiog tapo todėl, kad kažkas juos pagamino ir supakavo į popierių, o Maldeikienės supakuoti į popierių nereikia", — kalbėjo Maldeikienė, pridurdama, kad komandoje tiesiog turės žmogų, kuris padės.
Poniai Maldeikienei šios pagalbos jau nebeprireiks. Ponia iš kovos už svarbiausią postą Lietuvoje pasitraukė.
Mazuronis taip pat nenori, kad kas nors jam diktuotų, ką ir kaip kalbėti.
"Kai aš tapau Aplinkos ministru, ir manęs visi klausė, kas bus mano atstovai spaudai, mano atsakymas buvo: Valentinas Mazuronis. Prezidentas ne figūrėlė, už kurios rikiuosis patarėjai, matantys save vienokiose ar kitokiose pozicijose, kaip dabar jau rikiuojasi už daugelio kandidatų nugarų. Man tokių nereikia", — tvirtina Mazuronis.
Juozaitis teigia, kad sprendimą nedirbti su agentūromis lėmė tiek finansinės, tiek principinės priežastys.
"Aš nemanau, kad įvaizdis turi eiti pirma kandidato, o agentūros daro būtent įvaizdį. Man tai atrodo nesvarbu, nes aš nešu Sąjūdžio legendą, ir pats galiu susitvarkyti, ir, be to, nenorime leisti tam finansų", — sakė Arvydas Juozaitis.
Naglis Puteikis neslepia, kad norėtų dirbti su profesionalia agentūra, tačiau neturi tam lėšų.
"Mes negauname iš valstybės dotacijos ir neturime lėšų samdyti. Mums tenka politinio judėjimo automobilį remontuoti ir vairuoti patiems, nėra kas padeda", — apgailestauja Puteikis.
Politinės komunikacijos darbininkų sukonstruotos "asmenybės" neturi šansų ilgai išlaikyti savo kaukių. Net jeigu jas testuoja pagirdyti ir pamaitinti rinkėjai. Dirbtiniai politikai anksčiau ar vėliau prašauna pro šalį grįsdami ne savo poziciją. Žmonės pajaučia jų nenuoširdumą.
Lengva pasiduoti pirminiam "myliu-nemyliu" impulsui.
Tai, kad rinkėjai su ypatingu lengvumu pasiduoda manipuliacijoms, turėtų kelti nerimą ir patiems politinės komunikacijos darbininkams.
Manipuliacijų intensyvinimo strategija palaipsniui mažina ar visai pašalina intelektinę kokybę. Lieka tik statutinė. Bet ir už tokią kokybę dosniai atlyginama.
Kova be taisyklių. Taip ekspertai, politikos apžvalgininkai suskubo įvardinti dabartinę prezidento rinkimų kampaniją. Bet ar tikrai be taisyklių?
Taisyklės turi išimčių.
Skvernelio kaip šeimos (tautos) galvos įvaizdis
Premjeras Saulius Skvernelis nuolat susitikinėja su viešųjų ryšių konsultantu Dariumi Gudeliu, bet jų susitikimai nėra deklaruojami. Abu tikina, jog tai nesusiję su prezidento rinkimais. Nėra ir oficialių sutarčių. Tuo pat metu Gudelio įmonės laimi rekordines sumas viešuosiuose pirkimuose. Stambiausio laimėto pirkimo komisijoje sprendimo teisę turėjo ir premjero patarėjas.
Ši "originali" atsilyginimo forma už viešųjų ryšių paslaugas tiesioginio ryšio lyg ir neturi su Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis Politinės kampanijos finansavimo taisyklėmis.
Bet jeigu yra atlyginta, nors ir ne visai pagal taisykles, paslauga turi būti suteikta. Ir ji yra teikiama. Tiesa, nuo standartų, nuo PR klasikos nenutolstama. Tiesiog viešųjų ryšių kasdienybė. Rutina.
Skvernelis-Gudelis ("VIP Viešosios informacijos partneriai") nebeslepia, kad netaiko į rinkėją, su kuriuo kalbasi objektai Nausėda ir Šimonytė. Tai viena iš rinkimų technologijų: apsispręsti, su kokia auditorija kalbėti ir ką jai kalbėti.
Pono Skvernelio kalboje atsirado tam tikrų žodžių, emocinių niuansų, kurie taikomi tikrai ne intelektualams. Tai sukonstruoti tekstai.
Skvernelio-Gudelio tekstai, kaip statutiniai įsakymai: sakiniai trumpi, trumpos pastraipos. Tai yra lozungų dėlionė.
Gudelis poną Skvernelį priskyrė prie paprastų žmonių. Ne kaip elito kandidatą. Taip išnaudojamas atskirties momentas. Juk daugelis žmonių jaučiasi neišklausyti, neišgirsti. Tokių didžiulė masė. Objektas Nausėda vadinamas elito kandidatu.
Su politikais dirbantys rinkimų konsultantai visus mus jau seniai suskirstė į tikslines grupes. Jie žino, kur ką kam reikia pasakyti, kad atrodytum savas. Jeigu kandidato kalbose ir veiksmuose nerandate, kas jums patiktų, vadinasi, kandidatas į jūsų balsą net nepretenduoja.
Kandidato komanda pasirūpina, kad žmogus pagalvotų: žiūrėk, aš irgi taip galvoju, aš irgi to noriu, kandidatas teisingai sako.
Skvernelis (su Gudelio pagalba) rinkimų maratone prisiėmė tėvo gelbėtojo vaidmenį. Ministras pirmininkas visiškai aiškiai save pateikia kaip šeimos (tautos) galvą.
Skvernelis, nors yra valdžioje, bet bando kurti aukos valdžioje simbolį.
Jei viskas būtų mūsų — ir Prezidentūra, ir Seimas, ir Vyriausybė — Lietuvoje būtų rojus.
Jo paskutinėje kalboje partijos suvažiavime yra tiesiai kalbama apie valdžios vertikalės statymą, apie tai, kad "suremkime pečius, kurkime vertikalę".
Rinkimai — loterija
Balsuoji ir nežinai, ar renki tikrą kandidatą, ar balsuoji už jo patarėjų ir PR konsultantų įpakuotą personažą.
Kuo didesnė patarėjų, PR konsultantų komanda, tuo labiau kyla klausimas, kiek išlieka paties kandidato autentiškumo, o kiek tai yra komandos namų darbai.
Ką tada renki tu, ką renku aš, ką renkame mes?
Nusiperki vienokį saldainį, išsivynioji, žiūri, o ten visai kas kita. Ir jokių grąžinimo garantijų.
Apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose yra paskelbę dešimt kandidatų. Nausėda, Skvernelis ir Šimonytė yra laikomi šių rinkimų favoritais.
Ką skelbsim kišimosi į rinkimus favoritais? UAB "Idea Prima"? UAB "VIP Viešosios informacijos partneriai"? Darių Gudelį? Savanorius ponus ir ponias x, y, z?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
