Galima teigti, kad Lietuvoje baigėsi pirmas "valstiečių" lyderio ir naujai išrinkto prezidento politinės dvikovos raundas. Nokautas neįvyko, bet, pažvelgus į Vyriausybės sudėtį ir įvertinus tai, kad į Europą važiuos Virginijus Sinkevičius, atrodo, jog pirmauja Karbauskis.
Nuo Karoblio iki Masiulio
Viskas prasidėjo nuo to, kad Nausėda išreiškė pageidavimą nekeisti krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio. Karbauskis, siekdamas konstruktyvių santykių su prezidentu, sutiko. Vienas taškas pastarajam. Kita vertus, negalima pasakyti, kad "valstiečių" lyderis daug prarado dėl to, kad Karoblis liko savo vietoje, nes krašto apsauga nėra socioekonomiškai svarbi sritis, o dialogas su valstybės vadovu prasidėjo nuo pozityvo. Todėl Karbauskiui šiuo atveju tenka pusė taško.
Vėliau iškilo susisiekimo ministro klausimas. Po to, kai Rokas Masiulis atleido Klaipėdos uosto vadovą Arvydą Vaitkų, prasidėjo kalbos, kad Karbauskis jam to neatleis. Opozicija net pareiškė, kad "valstiečių" lyderis sugalvojo performuoti valdžią tik tam, kad pakeistų jam nepatinkančius ministrus, pirmiausia, susisiekimo.
Taigi, kai prezidentas neišgirdo svarių argumentų, kodėl reikėtų keisti Masiulį, susidarė įspūdis, kad valstybės vadovas yra konservatorių pusėje ir nori politiškai pažeminti Karbauskį. Tačiau galiausiai Nausėda sutiko, kad susisiekimo ministru taptų Jaroslavas Narkevičius. Kitaip tariant, problema, matyt, buvo ne ta, kad norima pakeisti Masiulį, o ta, kad jį norima pakeisti Vladislavu Kondratovičiumi, apie kurį prezidentas, galbūt, gavo kokios nors neigiamos informacijos.
Kaip ten bebūtų, faktas tas, kad Masiulio neliko (vienas taškas Karbauskiui), bet Nausėda privertė koaliciją pakeisti kandidatą į susisiekimo ministro postą, nekvestionuodamas kitų pretendentų (pusė taško prezidentui). Tokiu būdu, Vyriausybės formavimo žaidime — lygiosios. Atitinkamai, lemiamu tapo eurokomisaro faktorius.
Karbauskis pradeda ir laimi
Karbauskis iš karto aiškiai pasakė, kad "valstiečiai" eurokomisaro kėdėje mato Sinkevičių. Tačiau premjeras ir prezidentas (panašiai kaip Vyriausybės formavimo atveju) neskubėjo pritarti ekonomikos ministro kandidatūrai. Vyriausybėje ir Prezidentūroje imta kalbėti apie kelis kandidatus, moters nominavimą ir pan., taip kvestionuojant Karbauskio pasirinkimą (autoritetą).
Ir tuomet buvo pranešta, kad Sinkevičius vyksta į susitikimą su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen. Kitaip tariant, oficialaus sutarimo dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EK, nėra, bet vienas iš pretendentų važiuoja į Briuselį. Šiame kontekste kyla įtarimas, kad taip Karbauskis laimėjo šį mūšį, nes po to, kai EK vadovė teigiamai įvertino Sinkevičių (ir jokių moterų nereikėjo), būtų labai keista, jeigu prezidentas ir premjeras išsakytų kitą nuomonę.
Tiesa, Nausėda pareiškė, kad susitarimas su Sauliumi Skverneliu ir Karbauskiu dėl Sinkevičiaus kandidatūros buvo pasiektas dar prieš pastarojo vizitą į Briuselį. Tačiau kam tada reikėjo slėpti šį faktą prieš ministro kelionę? Trumpai tariant, atrodo, kad "valstiečių" vadovas šiuo atveju parodė iniciatyvą, ir prezidentas bei premjeras buvo priversti susitaikyti su Karbauskio sprendimu.
Tokiu būdu, pastarajam vienas taškas, o Nausėdai, kuris bandė akcentuoti savo vaidmenį Lietuvos eurokomisaro rinkimuose, bet galiausiai turėjo patvirtinti "valstiečių" kandidatą — nulis. Apibendrinant vidinio ir tarptautinio žaidimo rezultatus, galima teigti, kad Karbauskis laimėjo, o naujo prezidento rezultatas yra geras, nes jis įsitvirtino kaip reikšmingas žaidėjas šalies vidaus politikoje.
Reikėtų pasakyti keletą žodžių ir apie Skvernelio elgesį. Dabar viskas atrodo taip, kad jis nesikiša į Seimo rietenas su Prezidentūra ir tik bando padėti pasiekti kompromisą, "dirbdamas darbą". Ar tai jo ilgalaikė priešrinkiminė strategija, kol kas pasakyti sunku, bet, jeigu premjeras nori didesnio populiarumo, ji turi būti derinama su ryžtingais žingsniais, nes Lietuvos rinkėjas mėgsta politikus su nuomone.
Apskritai, visa tai tik pirmi manevrai ir pasiekimai Seimo-Vyriausybės-Prezidentūros santykių trikampyje, kurie parodė, kad liūdna šiame žaidime nebus. Taigi, laukiame tęsinio, pavyzdžiui, skiriant naują ekonomikos ministrą, kurio postas, regis, žadamas partijai "Tvarka ir teisingumas", bet gal prezidentas šiuo atveju turės savo nuomonę.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
