Priežastimi tapo ne tik atitinkamo trišalio susitarimo pasirašymas 2019 metų vasario mėnesį, bet ir "geležinis argumentas" — magistralinis dujotiekis "Baltic Interconnector", kuris per Suomijos įlanką sujungė Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Iš pavadinimo akivaizdu, kad šis magistralinis dujotiekis suprojektuotas ir pastatytas taip, kad užtikrintų dujų tiekimą į abi puses. Tas pats režimas yra techniškai įmanomas Estijoje ir Latvijoje nuo tarybinių laikų.
Europos Sąjungos, Baltijos šalių ir Suomijos politikai, pažengę rusofobijos srityje, uoliai skleidžia gandus, kuriuose teigiama, kad "įgyvendindamos šį projektą Suomija, Estija ir Latvija sustiprino savo energetinę nepriklausomybę nuo agresyvios Rusijos ir totalitarinio "Gazprom" (būdvardžius galima sukeisti vietomis pagal skonį).
Tačiau savaime kyla klausimas: jei projekto "Baltic Interconnector" tikslas buvo būtent toks, kodėl naujojoje regioninėje rinkoje nėra Lietuvos? Ši respublika yra tiesiog kovos su priklausomybe nuo Rusijos dujų "veteranė", Lietuvos ir Latvijos dujų sistemos buvo sujungtos ilgą laiką ir patikimai — kodėl rinkoje yra tik trys valstybės? Kadangi į šį "vaikišką" klausimą nėra suprantamo atsakymo, kyla abejonių — ar viskas taip paprasta ir aišku?
Regioninė dujų rinka "trims"
Žinoma, viskas vyksta tradiciškai: bet kokie politikų žodžiai visada slepia ekonominius valstybių, kurioms šie politikai atstovauja, interesus. Jei "kovos prieš dujų priklausomybę nuo Rusijos fronte" nuo pat pradžių trūksta vieno kovotojo, vadinasi, tai su priklausomybe ar nepriklausomybe neturi nieko bendra.
Jei atmesime politinės demagogijos šiukšles ir pažiūrėsime į tikrus faktus, tada viskas atsidurs savo vietose. O faktai paprasti — daugiau nei 80 procentų Estijos ir Latvijos importuotų dujų atkeliauja iš Rusijos, o Suomijoje šis skaičius siekia beveik 100. Galite siurbti dujas iš Estijos į Suomiją ir atgal tiek, kiek norite, o tiekėjas taip ir liks "Gazprom".
Yra du niuansai — vienas "buhalterinis", antrasis grynai techninis. "Gazprom" yra sudarę tris dujų tiekimo susitarimus kiekvienos šalies įmonėms, bet šie susitarimai nėra identiški — kainų formulės skiriasi, nes skiriasi kiekvienos šalies vartojimo apimtys ir tiekimo maršrutų ilgis, o tai taip pat daro įtaką kainų lygiui. Taigi perduodamos dujų kiekius viena kitai, Latvija, Estija ir Lietuva gali sumažinti dujų pirkimo sąnaudas. Kodėl gi nepažaidus su kombinacijomis, jei Europos Komisija subsidijavo 75 procentus investicijų į "Baltic Interconnector" statybą?
Techninis niuansas yra tas, kad Estijoje ir Suomijoje nėra nė vienos požeminės dujų saugyklos, o didžiausia regione Inčukalnio PDS sėkmingai veikia Latvijoje. Taigi Suomijos dujų sistemos sujungimas su Latvijos dujų sistema (per Estijos teritoriją) padidina Suomijos energetinį saugumą, o tai labai svarbu.
Tarybų Sąjungos, o dabar Rusijos dujos Suomijai buvo tiekiamos daugiau nei pusę amžiaus, daugiau nei pusę amžiaus Suomija tiesiogine šio žodžio prasme priklausė nuo Rusijos dujų vamzdžio. Bet kokia avarija iškart sukeltų rimtų problemų, tačiau sovietų, rusų ir suomių inžinierių, suprojektavusių "Šiaurės dimensijos" dujotiekio sistemą, dėka per daugelį metų nieko panašaus neįvyko. Tačiau energetinio saugumo nebūna per daug, o jei už tai sumoka Europos Komisija, atsisakyti tokios likimo dovanos yra tiesiog kvaila. Nežinau, ar suomių kalba turi patarlės "atsargų ir Dievas saugo" analogą, bet suomiai pasielgė protingai.
Pažeista sutartis ir Sicilijos liaudies išmintis
Naujos Lietuvos rinkos nebuvimas ir šalies prezidento išmaldos prašymas rudenį yra tiesioginė šios šalies politikų elgesio ankstesniais metais pasekmė. 2009 metais Rygoje buvo pasirašytas trišalis susitarimas, kuriuo Lietuva, Latvija ir Estija ketino kovoti ne tik su dujomis, bet ir atsiriboti nuo energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Iki to laiko Estija jau turėjo du energetinius kabelius, jungiančius ją su Suomijos energetikos sistema, Latvija ir Lietuva negalėjo niekuo panašiu pasigirti. Susitarime numatyta, kad Lietuva gaus energijos jungtis su Lenkija, Švedija, o Latvijoje bus pastatytas dujinimo terminalas kuo arčiau Inčukalnio PDS.
Europos Komisija greitai skyrė subsidijas Lietuvos problemoms išspręsti, ir tai suprantama — būtent Europos Komisija reikalavo, kad 2009 metais būtų visiškai sustabdyta Ignalinos AE eksploatacija, po kurios pačios respublikos pagaminta elektra galėtų patenkinti tik 15–20 procentų gyventojų ir pramonės elektros poreikį. Problemų nekilo, nes Lietuva yra BRELL energijos žiedo dalis (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva), tačiau priklausomybė nuo Rusijos ir Baltarusijos atrodė ir atrodo tiek Lietuvos, tiek Europos politikams labai reikšminga. Pabrėžiu tai politikams, kadangi energetikos pramonės profesionalai dėl to neturėjo ir nepatyrė jokių rūpesčių. BRELL per daugelį metų įrodė savo patikimumą ir kokybę, o turimi rezerviniai pajėgumai patikimai apdraudžia visus šio energetinio ryšio dalyvius nuo bet kokių techninių gedimų ir oro sąlygų.
Vienaip ar kitaip, tačiau iki 2015 metų atsirado elektros linija iš Lietuvos į Lenkiją, nutiestas kabelis į Švediją. Atrodytų, kad viskas vyko pagal planą, visiškai laikantis 2009 metų susitarimo. Bet staiga, vadovaudamasi visiškai nesuprantamais motyvais, Lietuva, vadovaujama tuometinės vadovės ponios Grybauskaitės, priėmė savarankišką sprendimą, kad Klaipėdos uoste atsirastų pakartotinio dujinimo laivas, kuris priimtų SGD tiek pačios Lietuvos vartotojams, tiek jos šiaurinių kaimynų vartotojams.
Kitaip tariant, Lietuva vienašališkai pažeidė 2009 metų susitarimą, net nesistengdama suderinti su Latvija ir Estija. Iki to laiko pakankamai integruota Latvija ir Estija buvo įsisavinusios siciliečių liaudies išmintį "skola ne rona — neužgis", kurią jie įgyvendino 2019 metų vasario mėnesį, "pamiršę" apie Lietuvos egzistavimą formuodami regioninę dujų rinką. "Baltijos šalių vienybė"? Ne, negirdėta. Nori prisijungti? Na, mes pagalvosime apie tai, ir jūs už mūsų apmąstymus sumokėsite "skambančiais eurais". Šiandien Lietuva yra už šios rinkos ribų, dujų tiekimas į šiaurę yra tvarkingai apmokestintas muito mokesčiais.
Atsisakiusi pirkti dujas iš "Gazprom", Lietuva jas perka iš... "Gazprom"
Nepaisant to, 2020 metų sausio mėnesį jau pradėtos tiekti dujos iš Lietuvos į šiaurę... Stebuklas? Ne — mes matome, ką gali duoti Europos vietinė dujų rinka. Jos kainos dabar yra žymiai mažesnės nei dujų kainos ilgalaikėse sutartyse su "Gazprom", o Lietuvoje atsirado dujų bendrovių, kurios labai gerai atitinka šią tendenciją.
Įdomiausia, kad lietuviai tas pačias rusiškas dujas perka vietoje — į Klaipėdą jos gabenamos dujovežiais, pakraunamais įmonėje "Kriogaz-Vysock". Kontrolinis šios gamyklos akcijų paketas priklauso "Novatek", ir šiandien jis tiesiogine prasme meta savo apimtis vietinei prekių rinkai.
Priežastis ta, kad Vokietijos uoste dar nebaigtas statyti dujinimo terminalas, kurį "Novatek" stato kartu su Belgijos įmone, kad įgyvendintų ilgalaikį projektą. Belgai ir rusai ketina statyti degalines Vokietijoje, tiekdami jiems SGD iš Vysocko. Tačiau yra dar vienas niuansas, neleidžiantis sakyti, kad "Kriogaz-Vysock" yra "Novatek" projektas, viskas yra šiek tiek sudėtingiau.
Jei nepatingėsite ir užeisite į oficialų šios įmonės tinklalapį, projekto "Kriogaz-Vysock"
Kai dujos suskystinamos, "Novatek" jas parduoda Lietuvos įmonėms ir taip gauna pelną "Gazprom" bankui kaip gamyklos akcininkui, todėl "Gazprom" uždirba "antrąją pelno dalį". Pirkdama SGD iš "Kriogaz-Vysock", Lietuva mažina dujų pirkimą iš "Gazprom" — skamba gražiai.
Tiesą sakant, neperkant dujų iš "Gazprom" įprasta būsena, Lietuva perka iš "Gazprom" suskystintas dujas. Latvijos, Estijos ir Suomijos įmonės, perkančios dujas iš Lietuvos įmonių, mažina dujų pirkimą iš "Gazprom", tačiau iš tikrųjų perka tas pačias "Gazprom" dujas. Tai juokinga. Tačiau Baltijos šalių politikai turi galimybę garsiai pareikšti, kad nustojo pirkti dujas iš Rusijos valstybinio koncerno, rinkdamiesi Rusijos privačios įmonės produkciją.
Viename iš Rusijos televizijos kanalų reguliariai rengiama pokalbių laida, pavadinta "Pust govoriat" ("Tegu kalba"). Tiesą sakant, aš niekada nežiūrėjau, bet pavadinimas gražus — apibūdinantis Baltijos šalis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
