VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Analitikai prognozuoja sklandų augimą didėjant paklausai — pirmiausia dėl Azijos šalių, kurios neskuba pereiti prie žaliosios energijos. Tačiau situaciją gali pakeisti ES ir Japonija. Kaip klostysis įvykiai, prognozuoja RIA Novosti autorė Irina Badmajeva.
Pandemija sumažino "juodojo aukso" kainą
Naftos pramonę labai paveikė pandemija. Pramonės įmonės sustabdė darbą, sumažėjo transporto ir oro eismas. Žlugo kuro — pagrindinio naftos produkto — paklausa.
Todėl OPEC+ šalys turėjo smarkiai sumažinti gamybą. Pavyzdžiui, Rusija — 8,5 proc., kaip gruodį pranešė ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas susitikime su Vladimiru Putinu. Tačiau kainos pakilo nuo 20 USD už barelį balandžio pabaigoje iki 40 USD iki birželio vidurio. Be OPEC+, Iranas dėl JAV sankcijų sumažino gamybą — nuo 2,8 milijono barelių per dieną iki 0,3 milijono.
Gruodį jie jau siūlė 52 dolerius už barelį. Tuomet pranešta apie naują koronaviruso padermę ir kitus apribojimus.
Dabar paklausa atsigauna. Rinka optimistiškai vertina plataus masto vakcinacijas, žadančias, kad daugelyje šalių sumažės užkrato atvejų skaičius ir jie bus panaikinti. Vasarį kainos tolygiai auga. "Brent" peržengė 61 USD už barelį. Paskutinį kartą tokia kaina buvo praėjusių metų sausio 7 dieną.
Viską valdo OPEC
Tuo tarpu OPEC kas mėnesį peržiūri savo kvotas, atsižvelgdama į pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.
"Šis požiūris turi raminamą poveikį rinkos dalyviams. Jie tikisi kartelio palaikymo, jei vakcina neveiksminga ir lėtas ekonomikos sugrįžimas į doko lygį", — sakė Michailas Koganas, Aukštosios finansų valdymo mokyklos analitinių tyrimų vadovas.
OPEC+ šalys atmetė pasiūlymą nuo sausio padidinti gamybą dviem milijonais barelių per dieną. Tačiau Rusijai ir Kazachstanui buvo leista šiek tiek padidinti gamybą. Likusi dalis savanoriškai pašalins iš rinkos vasario–kovo mėnesiais 1,425 mln. barelių per dieną. Be to, milijonas tenka Saudo Arabijai. Šiame kontekste nafta ir toliau brangsta.
Tačiau analitikai nesitiki spartaus augimo. Keletas veiksnių turės įtakos vienu metu. Visų pirma, vis dar yra daug atsargų, viso pasaulio saugyklose sukaupta daugiau nei milijardas statinių.
Tuo tarpu Libija didina tiekimą. Gali būti, kad žaliavos iš Irano pasipils į rinką. "Libijos nafta sugeba patenkinti didėjančią paklausą, o Irano nafta privers OPEC+ koreguoti savo politiką. Tačiau tai įvyks, jei Vašingtonas ir Teheranas išspręs savo nesutarimus", — sakė Koganas.
Jis mano, kad artimiausiais mėnesiais nafta bus prekiaujama 52–65 USD ribose.
Azija palaikys naftos rinką
Rinką palaikys Azijos šalys, kuriose ekonomika atsigauna sparčiau. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad 2021 metais paklausa Kinijoje augs 745 tūkst. barelių per dieną, Indijoje — 380 tūkst.
Be to, Kinijos ir Indijos naftos perdirbimo įmonėms gali prireikti daugiau degalų, nei tikėtasi. Šios šalys neskuba pereiti prie žaliosios energijos.
"Kol lėktuvai ir laivai nenaudoja alternatyvių energijos šaltinių, negali būti nė kalbos apie naftos pakeitimą. Todėl JAV Energetikos departamento prognozė dėl žaliavų kainų kilimo iki 2050 metų iki 173 USD yra gana reali. Tai yra daugiau nei visų laikų rekordas 2008 metais (147 USD). Žaliosios energijos plitimas bet kokiu atveju palaipsniui sumažins angliavandenilių paklausą", — svarsto Danilas Bolockichas, investicinės bendrovės "Fondovy Capital" vyriausiasis analitikas.
Taigi, Vokietija planuoja iki 2030 metų padvigubinti atsinaujinančių šaltinių dalį energetikos sektoriuje. Japonija iki 2025 metų ketina atsisakyti vidaus degimo variklių.
Kaip bebūtų, Rusija neturėtų pasikliauti kylančiomis naftos kainomis. Net jei kainos pakils iki 173 USD, sankcijos išliks. Todėl ekonomikos įvairinimas, apie kurį kalbėta dešimtmečius, vis dar aktualus.
