Putino dujų ultimatumas. Europa neturi pasirinkimų

Kovo 23-ioji, be jokios abejonės, įeis į istoriją kaip diena, kai įvyko tikrai istorinis įvykis.

Vladimiras Putinas atitinkamoms ministerijoms ir departamentams nurodė mokėjimus už eksportuojamas Rusijos gamtines dujas pervesti į rublius. Mes visi tapome gyvais liudininkais, kaip gimė nauja didelės vertės, paklausos ir patikimumo pasaulinė valiuta. Mūsų akyse blėsta paskutiniai dolerio dominavimo, kurį po Breton Vudso susitarimo stengėsi užtikrinti visa pasaulio ekonomika, spinduliai.

Įvykių svarbos negalima pervertinti. Spręskite patys: Pasaulio banko duomenimis, bendra gamtinių dujų rinkos apimtis 2020 metais siekė 446 mlrd. dolerių. 2021 metų rezultatai dar nepaskelbti, tačiau prekybos apimtys turėtų išaugti iki 553 mlrd., o iki 2025 metų ekspertai prognozuoja, kad dujų rinka išsipūs iki fantastiškų 758 mlrd. Išvardydami skaičius, žinoma, turime omenyje JAV dolerį kaip atsiskaitymo valiutą, kas yra teisinga, nes apie 80 procentų visų bankinių operacijų perkant ir parduodant "mėlynąjį kurą" atliekama doleriais. Tai vienas iš tų milžiniškų banginių, kuriais dešimtmečius buvo grindžiama Amerikos finansinė hegemonija.

Ateina nauja epocha, kai Rusijai nedraugiškos šalys dėl savo pačių veiksmų susiduria su paprasčiausiu pasirinkimu: mokėti už rusiškas dujas rubliais arba leistis į žygį po rinką ieškant alternatyvių tiekėjų su pigesnėmis dujomis, kurias galima nusipirkti už įprastus dolerius.

Norėdami suprasti, ką paveiks naujovės, atsigręžkime į Rusijos Federacijos prezidento 2022 m. kovo 5 d. dekretą "Dėl laikinosios prievolių įvykdymo tam tikriems užsienio kreditoriams tvarkos". Jo nuostatose apibrėžiamas aiškus Rusijai nedraugiškų šalių sąrašas, į kurį įeina: Ukraina, JAV, ES šalys, Didžioji Britanija, Kanada, Australija, Japonija, Singapūras, Taivanas, Norvegija, Pietų Korėja, Lichtenšteinas, Monakas ir Andora. Iš visų šių šalių geriausią poziciją turi JAV, kurios pačios yra didžiausia suskystintų dujų eksportuotoja, neseniai nuo pjedestalo išstūmusi Australiją ir Katarą. Tačiau Europos, kuri klusniai laikėsi Vašingtono antirusiškos politikos, reikalai yra ne tokie rožėmis kloti.

Norint išnagrinėti visą šalių sąrašą, taip pat Rusijos angliavandenilių pristatymo schemas ir apimtis, reikės daugiau nei šimto puslapių. Todėl sutelksime dėmesį tik į reikšmingiausius ir pabandysime išanalizuoti, ar ES šalys gali išdidžiai užsukti magistralinį vožtuvą ir atsisakyti mokėti rubliais už kurą iš Rusijos, kuri pabrėžė, kad įvykdė ir toliau skrupulingai vykdys savo sutartinius įsipareigojimus.

Kaip pavyzdį paimkime Vokietiją, pagrindinę mūsų prekybos sąjungininkę ir kartu turtingiausią Senojo pasaulio šalį.

Atkakli statistika skelbia, kad 2020 metais Vokietija nupirko ir importavo 155 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Prisiminkite, kad Berlynas savo energijos poreikiams patenkinti išleidžia tik 75 mlrd., o likusios dalies liūto dalį perparduoda, sudėdamas pelną į biudžeto kišenę. Jei atsižvelgsime į tai, kad pagal ilgalaikių sutarčių sąlygas vokiečiai gauna rusiškų dujų už 850 USD, o šiandieninės balandžio mėnesio ateities sandorių kotiruotės TTF biržoje viršijo 1 300 USD (kiek anksčiau siekė 2 500 USD), nesunku apskaičiuoti Vokietijos dujų prekybos marginalumą.

Tarsi jausdama būsimus pokyčius, neseniai Vokietijos žiniasklaida išleido daugybę publikacijų, kurios galėjo nuliūdinti bet kurį rusofobą.

Pavyzdžiui, ekonomikos ir energetikos ministras Robertas Habekas pareiškė, kad Rusijos dujų tiekimo nutraukimas gali pakenkti Vokietijos piliečiams ir sukelti masinį vokiečių skurdą ir nedarbą. Šalies ekonomika, kuri 55 procentais priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų, 52 procentais – nuo ​​anglies ir 34 procentais – nuo ​​naftos produktų, tiesiog nesusidoros su momentiniu prekybinių ir ekonominių ryšių su Maskva nutraukimu.

Habekui antrina bulvarinis leidinys "Die Welt", kuris remiasi savo šaltiniais Energetikos ministerijoje, teigiančiu, kad specialistai, naudodami specialius algoritmus, sumodeliavo situaciją, kai visiškai atsisakoma rusiškų angliavandenilių. Modeliavimo rezultatai šokiravo.

Atliktas virtualus testas parodė: be "mėlynojo kuro" iš Rusijos šildymo sistema visoje šalyje tiesiog nustotų egzistuoti, dėl ko smarkiai padaugėtų peršalimo ligų bei gaisrų, nes gyventojai pradės naudoti parankines priemones šildymui. Prognozuojamas didžiulis būtiniausių prekių, vaistų trūkumas vaistinėse, gydymo įstaigose ir kitose socialinėse įstaigose, pavyzdžiui, slaugos namuose. Dujų badas beveik garantuotai pražudys lengvąją, maisto pramonę ir gyvulininkystę, kurių pusę poreikių patenkina Rusijos tranzitas.

Atskiroje eilutėje aprašytas duonos gaminių sektorius. Čia tikėtinas katastrofiškas gamybos savikainos padidėjimas, duonos, tai yra, būtiniausios prekės, tiekimo sutrikimai. Be grynai energetinių aspektų, taip yra dėl to, kad vienos iš pirmaujančių grūdų eksportuotojų yra Rusija ir Ukraina. Remiantis oficialia statistika, joms priklauso 26 proc. visos apimties. Sėjos kampanija Ukrainoje jau akivaizdžiai sutrikusi, o Rusija, siekdama aprūpinti savo ir gyventojų poreikius, įvedė griežtus grūdų eksporto apribojimus, kvotą sumažindama iki 11 mln. tonų. Draudimas galioja iki birželio 30 d. ir gali būti pratęstas bet kuriam laikui.

Už kadro lieka gamybos sektorius. Rusijos išteklių: dujų, anglies ir mazuto — atsisakymas iš karto sumažins elektros gamybą 25 procentais, taip pat į nuostolių sąrašą galima drąsiai įtraukti 11 procentų branduolinio sektoriaus. Priminsime, kad Olafo Šolco vyriausybė nusprendė iki metų pabaigos uždaryti paskutinius tris atominės elektrinės blokus. Tai yra daugiau nei trečdalis visos elektros energijos šalyje su įprastai aukštu pragyvenimo lygiu ir išvystyta sunkiąja pramone.

Vladimiro Putino pareiškimas visai Europai ir ypač Vokietijai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tik dienos pabaigoje pramonės asociacijos "Zukunft Gas" vadovas Timas Keleris (Timm Kehler), akivaizdžiai sumišęs, sugebėjo suformuluoti, kad Vokietija "su dideliu pasimetimu priėmė Rusijos reikalavimus mokėti už dujų sutartis rubliais".

Atsižvelgiant į realijas ir naudojant Rusijos prezidento leksiką, visiems priešiškai nusiteikusiems partneriams norėtųsi atsakyti: "Patinka – nepatinka, bet mokėk rubliais, gražuole".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija